Lietuvos jaunimas pasaulio ir šalies įvykiais domisi vangiai. Įprastai jie skiria mažai dėmesio kokybiškos informacijos paieškai internete ir pasitiki tuo, ką mato socialinių tinklų naujienų sraute. Tai Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuoto ir tyrimų bendrovės TNS LT įgyvendinto jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročių tyrimo rezultatas. Šis tyrimas išskirtis tuo, kad pirmą kartą buvo analizuojama ir Lietuvos jaunimo, priklausančio skirtingoms tautinėms bendrijoms, elgsena.
„Internetas yra žiniasklaida, kurią visi tikslinės grupės atstovai informacijai, darbui, pramogoms naudoja dažniausiai. Galima teigti, jog Facebook draugai ir išankstinės nuostatos šiuo atveju vaidina ypač svarbų vaidmenį: turinys socialiniuose tinkluose priklauso nuo draugų išankstinės nuomonės, ir dėl to formuojasi specifiniai „informaciniai burbulai“, – tyrimo rezultatus komentavo politologas dr. Nerijus Maliukevičius.
Prie rezultatų analizės prisidėjęs Simonas Algirdas Spurga pažymėjo, kad aktyviau savarankiškai ieškoti informacijos jauni žmonės pradeda vykstant rinkimams, jeigu juos iš žiniasklaidos pasiekia daug informacijos apie potencialius pavojus ar grėsmes. „Tada svarbiu naujienų patikimumo rodikliu tampa informacijos sutapimas skirtinguose šaltiniuose. Tuomet naujienų turinį stengiamasi lyginti tarp skirtingų valstybių žiniasklaidos“, – teigė ekspertas.
„Tikslinės grupės atstovai nelietuviai – daugiau seka Lietuvos ir pasaulio įvykius nei Rusijos, Lenkijos ar Baltarusijos naujienas. Daugelis jaunuolių su Rusijos žiniasklaida susiduria tik būdami šeimos aplinkoje, kai, pavyzdžiui, užmesdami akį į tėvų žiūrimus rusiškos televizijos programas. Tiek lietuviai, tiek nelietuviai respondentai pastebėjo, kad jie rusiškos žiniasklaidos vartoja mažiau nei jų tėvai ir kiti vyresni artimieji“, – komentuoja N. Maliukevičius.
Nors tautinių bendrijų atstovai naujienų (žinių) vartojimui dažniau renkasi lietuvių kalbą, tačiau žiniasklaidos rusų kalba vartojimas yra ypač populiarus dėl pramogų. Pavyzdžiui, kitų tautybių, kitaip nei lietuvių jaunimas, žiūri rusų klasikos filmus, rusų humoristų pasirodymus. Tikslinės grupės atstovų Klaipėdoje ir Šalčininkuose skiriasi ir socialinio tinklo „Facebook“ vartojimo pobūdis, bet jie čia rečiau „seka“ žinomų žmonių gyvenimą.
Žinasklaida rusų, lietuvių kalbomis dominuoja ir lenkiškose bendruomenėse. Šalčininkų jaunimas beveik nesidomi lenkiška žiniasklaida. Lenkų kalbos jie taip pat neišskiria kaip svarbaus etniškumo bruožo: šeimose dažniausiai bendrauja rusų kalba.
Šiaurės ministrų tarybos biuro direktorius Bo Harald Tillberg, apžvelgdamas tyrimus, akcentavo, kad šie rezultatai puikiai iliustruoja jaunimo medijų raštingumo ugdymo svarbą.
„Aktyvai remiame nepriklausomos žiniasklaidos vystymąsi Lietuvoje ir jau po pirmųjų projektų pastebėjome kokybiškų duomenų apie jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročius trūkumą. Tai, kaip jauni žmonės pasirenka informacijos šaltinius ir vertina jų turinį, turi didelę įtaką pasaulėžiūros formavimuisi, be to, padeda geriau suprasti iššūkius, su kuriais jie susiduria. Tikiuosi, kad šis tyrimas padės sėkmingai tęsti pradėtas iniciatyvas ir paskatins skirtingus sektorius tvirčiau bendradarbiauti“, – sakė p. Tillberg.
Apie tyrimą2016 metų sausio – vasario mėnesiais surengtame tyrime dalyvavo 18-29 metų Vilniaus ir Radviliškio lietuvių bei Vilniaus, Klaipėdos ir Šalčininkų nelietuvių jaunimas. Kokybinis tyrimas atliktas naudojant grupinių diskusijų metodą. Įvyko penkios diskusijos, kuriose dalyvavo 34 respondentai.
Grupinių diskusijų metu surinkti duomenys paaiškina, kokios motyvacijos, individualūs požiūriai, patirtys siejasi su konkrečiais žiniasklaidos vartojimo įpročiais ir kuo jie skiriasi tarp skirtingoms tautinėms bendrijoms priklausančio jaunimo. Tai ypač aktualu analizuojant žiniasklaidos patikimumą bei ieškant būdų kaip didinti jaunimo žiniasklaidos raštingumo įgūdžius.
Apie projektą
Šiaurės ministrų tarybos biuras kartu su partneriais Lietuvoje nuosekliai remia žiniasklaidos raštingumo iniciatyvas Lietuvos mokyklose. 2014 metais įgyvendintas projektas „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“, o nuo 2015-ųjų – „Medijų raštingumo laboratorija“ Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose.