Audrys Antanaitis, LŽS pirmininkas
Lietuvos žurnalistų sąjunga reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu Lietuvoje pasikartojančių išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones.
Spaudimas naujienų portalui „15min“ dėl jo atlikto žurnalistinio tyrimo, grasinimai žurnalistei Rasai Karmazaitei ir spalio 13-osios naktį įvykdytas išpuolis prieš dienraščio „Kauno diena“ redakciją verčia klausti, ar nesusiduriame su pavojinga tendencija – vis dažnesniais mėginimais žurnalistus įbauginti, priversti teisintis už savo profesinę veiklą ir apriboti jų galimybes informuoti visuomenę.
Šių atvejų aplinkybės skiriasi, todėl jų negalima automatiškai laikyti susijusiais. Tačiau jų visuma kelia rimtą klausimą: ar Lietuvoje nesiformuoja aplinka, kurioje spaudimas žurnalistams, grasinimai jiems ir net fiziniai išpuoliai prieš žiniasklaidos priemones pradedami laikyti priimtina reakcija į nepatogią informaciją?
Tai nėra vien žurnalistų ar atskirų redakcijų problema. Tai pavojus visuomenės teisei žinoti ir demokratinės valstybės veikimui.
Žurnalisto darbas neišvengiamai sukelia nepasitenkinimą. Tiriamoji žurnalistika atskleidžia nepatogius faktus, kelia klausimus dėl valdžios, verslo ar kitų įtakingų veikėjų sprendimų, viešina galimus pažeidimus ir gina viešąjį interesą. Dėl publikacijų galima ginčytis, reikalauti paneigimų, kreiptis į teismą ir teisėtais būdais ginti savo reputaciją. Tačiau grasinimai, bauginimas, kerštas ar smurtas negali tapti atsaku į žurnalistinį darbą.
Pavojingiausia tokių veiksmų pasekmė gali būti ne vien tiesioginė žala konkrečiam žurnalistui ar redakcijai. Tai ir baimė, kuri ima veikti dar prieš paskelbiant informaciją. Žurnalistas gali atsisakyti sudėtingos temos, redaktorius – nebesiryžti publikuoti nepatogaus tyrimo, o informacijos šaltinis – tylėti, bijodamas pasekmių. Taip visuomenė praranda galimybę sužinoti tai, ką turi teisę žinoti.
Jeigu žurnalistą galima įbauginti, kad jis neklaustų, netirtų ar neskelbtų, nukenčia ne tik žodžio laisvė. Nukenčia visuomenės galimybė kontroliuoti valdžią, reikalauti atsakomybės ir apsaugoti viešąjį interesą.
Lietuvos žurnalistų sąjunga pabrėžia: žurnalistų saugumas nėra privilegija, suteikiama už patogią nuomonę ar palankias publikacijas. Tai būtina laisvos žiniasklaidos veikimo sąlyga. Žurnalistų teisė dirbti be bauginimo turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kam jų darbas patinka, o kam – ne.
Todėl raginame teisėsaugos institucijas operatyviai, profesionaliai ir objektyviai ištirti išpuolį prieš „Kauno dienos“ redakciją, nustatyti atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad jie atsakytų pagal įstatymus. Taip pat raginame grasinimus žurnalistams vertinti rimtai, o ne kaip neišvengiamą jų profesijos dalį, ir užtikrinti tinkamą grėsmę patiriančių žurnalistų apsaugą.
Kviečiame valstybės institucijas, politikus, visuomenės veikėjus ir visus piliečius aiškiai pasisakyti prieš bet kokias smurto, bauginimo ir neteisėto spaudimo žiniasklaidai formas. Viešas žodinis priešiškumas žurnalistams negali tapti fonu, kuriame fizinis smurtas ar grasinimai atrodo vis mažiau smerktini.
Lietuvos žurnalistų sąjunga solidarizuojasi su „15min“ žurnalistais, Rasa Karmazaite, „Kauno dienos“ redakcija ir visais žurnalistais, kurie dėl savo profesinės veiklos susiduria su grasinimais, bauginimu ar kitokiu spaudimu. Laisva žiniasklaida yra visos visuomenės interesas. Ją ginti – mūsų visų atsakomybė.
Negalime laukti, kol pavieniai išpuoliai virs įprasta praktika. Negalime leisti, kad baimė taptų nematoma cenzūra, o spaudimas – priemone spręsti, ką visuomenė gali ir ko negali sužinoti. Žurnalistika nėra nusikaltimas. Nepatogūs klausimai nėra pagrindas grasinti. O smurtas prieš žiniasklaidą nėra vienos redakcijos reikalas.
Vladimiro Beresniovo piešiniai
