Vasario 20-ąją, ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Garliavoje (Vytauto g. 21) rengiamas susitikimas su poete, vertėja, literatūros kritike, kultūrinio žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore, Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų nare, mokslų daktare ERIKA DRUNGYTE.
Kūrėja pristatys savo naująją knygą „Bukolikos“. Tai bus daugiau nei poezijos vakaras. Kas yra 𝒃𝒖𝒌𝒐𝒍𝒊𝒌𝒂? Tai antikinės poezijos žanras, trumpas lyrinis kūrinys, kuriame vaizduojamas niekieno nedrumsčiamas piemenų, žemdirbių gyvenimas, jų meilė, gamta. Bukolika buvo paplitusi senovės Graikijoje ir Romoje, italų Renesanso poezijoje. Tas susitikimas vyks rytoj, o šiandien mūsų kolegės E.Drungytės prisiminimai…
Mano vaikystė buvo visokia, atminimuose daug detalių – gražių, skaudžių, mįslingų, ypatingų… Bet juose yra keli epizodai, kurių neištrina laikas. Tai močiutės butas Marijampolėje, kuriame nuolat kabėjo J. Mateikos „Žalgirio mūšio” reprodukcija, kuriuose sužinojau apie Nepriklausomybę, smetoninę Lietuvą, Kauną-sostinę, kurioje mano seneliai ir gyveno tarpukariu, ir iš kurių parsiveždavau senoviniais ženklais ataustą juostelę, kad pasiriščiau vietoj raudonos skarelės, tik man vienai pasiūtus originalius „kalnieriukus ir mankietukus” prie mokyklinės uniformos bei sąsagas su gintariukais rankogaliams vietoj sagų.
1980-aisiais tuose namuose įvyko ir mano tetos vestuvės. Ne bet kada, Vasario 16-ąją. Su gražiom metinėm, Birute!
O užaugau aš Kaune, šalia Karo muziejaus, klausydamasi kariliono, žaisdama skulptūros „Trys karaliai”, stovinčios prie MKČ muziejaus, papėdėje, vaikščiodama savo buvusių ambasadų rajone ir restauruodama atminty išlikusius diedukų pasakojimus apie ano meto vietas, žmones, architektūrą, daiktus, išsiskiriančius ypatinga kokybe.
Vasario 16-oji man visada bus pati didžiausia iš visų valstybinių švenčių. Ten prasidėjo kita Lietuva, iš ten viskas persikėlė į mane, kad ir kaip patetiškai tai skambėtų.
Su atkurtosios Respublikos diena. Su vilties, tikėjimo ir begalinio troškimo kurti modernią senosios Europos valstybę iš geriausių nacionalinės kultūros aspektų išsipildymo aktu. Su galimybe pamatyti nuostabiausius žmones ir jų darbus istorijos veidrodyje. Ir pakaks verkti. Būkime!