Danutė MARCINKEVIČIENĖ, pedagogė, LŽS narė
www.kaunozurnalistai.lt: ,,(363). Laima Lavastė. Ar mūsų žiniasklaida žino, kas yra padoruma?; (364) Virginija Grigaliūnienė. Padorumo matas pagal L.Lavastę; (367) Antanas Marčiulionis. Kietas riešutėlis tas žurnalistinis padorumas.” Tai perskaičiusi prisiminiau labai seniai „Literatūros ir meno” savaitraštyje vykusias diskusijas apie sėdinčius po medžiu, abejingus žmones. Anais laikais kiek sunkiau buvo rodyti savo pozicijas, todėl kartais atrodė, kad sėdi po medžiu. Tokie sėdintieji dažnai nebuvo abejingi, jų viduje siautė norai daug ką keisti, atlikti gražius darbus.
Ta diskusija, vykusi gana ilgai, manau paskatino žmones mąstyti apie savo ir šalies ateitį. Išaušus dienai x, tie žmonės veikė pagal tai, ką sakė širdis. 1988, 1989, 1991 metais jie aiškiai parodė savo poziciją, nepabūgo, nesėdėjo po medžiu. Dabar atsiranda „išmintingų drąsuolių”, kurie teigia, kad anais laikais gyveno prispausti vergai. Tokiems reikia priminti, kad būtent tie vergai iškovojo Nepriklausomybę. Tai įvyko todėl, kad jų viduje degė ugnis, nors atrodė, kad sėdi po medžiu. Jų veikla buvo vidinė, giluminė, jie plaukė prieš srovę savo jėgomis. Galbūt juos paskatino tuo metu vykusios diskusijos apie sėdėjimą po medžiu.
Manau, kad šiuo metu taip pat reikėtų padiskutuoti, ar tikrai visi yra vienodi, vienodai mąsto, ar tik plaukia pasroviui, nes bijo būti apkaltinti, jog yra ,,vatnykai.” Viena nuomonė dėl baimės ir ramybės nėra geras reiškinys. Plaukti pasroviui labai lengva ir patogu, bet plaukti savo jėgomis garbinga. Tai nereiškia, kad kviečiu protestuoti prieš kažką, dėl kažko. Noriu, kad jaustume, jog esame tokie žmonės, kuriems rūpi ateitis, šalies gerovė. Man atrodo, kad dabar labai dažnai liekame patenkinti lengvo pobūdžio renginukais, performansais, naujomis knygomis, kuriose daug … o peno dvasiai labai mažai. Be to, man atrodo, kad į kai kuriuos renginius, protestus atvyksta pagal užsakymą atsiųsti asmenys, neturintys savo nuomonės.
Norėčiau, kad patyrę, profesionalūs žurnalistai, pagyvenę ir jauni pradėtų diskusijas apie dabartinio gyvenimo gilumą. Labai patinka aktoriaus Rolando Kazlo pamąstymai. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį.