„Vilko vaikais“ vadinami trejų – šešiolikos metų Rytų Prūsijos vokiečiai, kurie 1945–1948 metais kartu su vienu iš tėvų (dažniausiai mama, nes tėvas buvo žuvęs fronte ar patekęs į nelaisvę), arba vieni pasiekė Lietuvos miestus ir tenia ne vienerius metus gyveno.
Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metais į minėtinų datų sąrašą įtraukė Vilko vaikų atminimo dieną.1991-ųjų rugsėjo 14-ąją Vilko vaikai pirmą kartą susirinko Klaipėdoje. Po šio susitikimo jie kreipėsi dėl bendrijos įregistravimo. Nuo 1993 metų ji yra „Edelweiss-Wolfskinder“.
Netradiciškai Vilko vaikų diena paminėta Kaune, Lietuvos kalinių ir tremtinių sąjungoje. Paruoša unikali profesionalaus fotografo, operatoriaus Leonardo Surgailos, gyvenančio San Francisko Bay Area, paroda „Niekieno žemė“. Leonardas Surgaila gimė Kaune. Jo tėtis fotografavo prieškario laikais. Namuose buvo įsirengęs profesionalią fotolaboratoriją, turėjo gerų fotoaparatų ir 8 mm kino kamerų. Todėl Leonardas jau nuo paauglystės pradėjo fotografuoti ir filmuoti. Ketverius metus mokėsi dailės mokykloje. Dešimt metų vadovavo Kauno radijo gamyklos kino studijai „Banga“ (nuo 1982-ųjų iki 1992-ųjų). Buvo įkūręs vizualinės antropologijos klubą „Aista“. Kino filmo „Vilius Orvidas“ (rež. Vytautas V. Landsbergis) iniciatorius ir bendraautorius. 1996 metais su šeima išvyko į JAV.
Karaliaučiaus kraštą L.Surgaila fotografavo ir filmavo penkerius metus (1988–1992). Turi apie 500 nuotraukų ir 16 valandų vaizdo įrašų. Pirmoji šių darbų paroda įvyko Čikagoje. Ją surengė Leonas Narbutis savo Lion Frame Gallery „Niekieno Žemė. Prūsų Lietuva“ . Tai buvo 1993-ieji, autorius dar gyveno Lietuvoje. L. Narbučio dėka 2023 metų pradžioje dalis fotografijų buvo eksponuojama Tuskulėnų memoriale Vilniuje.
Leonas Narbutis Lietuvą paliko būdamas vos 8-erių, tačiau teigia visą laiką jautęsis taip, tarsi būtų Lietuvoje. Jis aktyviai darbavosi Amerikos lietuvių radijuje, išlaikė dailės galeriją, kurioje eksponavo lietuvių dailininkų darbus, buvo lietuviško dienraščio „Draugas“ korespondentas. Garbusis svečias – Lietuvių fondo atstovas, gyvena Vilniuje. Renginyje papasakojo apie bendrystę su parodos autoriumi.
Skaudi Leonardo Surgailos kūrybos tema. Užfiksuoti vaizdai Karaliaučiaus krašte, anot autorius – tai griuvėsių poezija, kuriai analogų nėra visoje Europoje. Jis papasakojo apie savo kūrybinio darbo aplinkybes, sutiktus žmones, pažymėdamas, kad prabėgusieji trys dešimtmečiais nuo tų dienų dar labiau sunaikino ir ištrynė praėjusio gyvenimo bruožus. Tenai dabar gyvena visai kiti žmonės – be kultūros šaknų ir istorijos. O ši paroda – mus verčia susimąstyti, suprasti ir prisiminti kontekste su įvykiais Ukrainoje.
Apie Karaliaučiaus kraštą, apie prūsiškų šaknų paiešką, apie vaikystėje matytus vilko vaikus Kaune, prie geležinkelio stoties, pasakojo Hamburge gyvenanti rašytoja Jutta Noack. Ta tema atsispindi ir jos knygoje „Raudonos pelytės“.
Prisimintas ir susitikimai su Vilko vaiku Zigfridu Gronau. Šiemet Zigfridui sukako 90, todėl jau negalėjo atvykti Lietuvon, bet dabartinės technologijos dėka visi išgirdo jo balsa ir prisiminimųus Plačiau apie knygą, apie susitikimus su Zigfridu Gronau, kalbėjo Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius.
Buvo atidaryta ir istorinių nuotraukų, archyvinių dokumentų paroda „ Karaliaučiaus krašto vaizdai mūsų kultūrinėje atmintyje“ iš kauniečio dr. Raimundo Kaminsko kolekcijos. Ši ekspozicija prieš 80 metų pradėtą Karaliaučiaus krašto vietovardžių masinį pakeitimą rusiškais arba sovietizuotais pavadinimais. Dr. Raimundas Kaminskas pasidalijo išsaugoto kareivio dienoraščio istorija. Dienoraštis buvo parašytas Karaliaučiaus krašte, atliekant karinę tarnybą Sovietų armijoje. Kareivių laiškai buvo oficialiai tikrinami (cenzūruojami), visiems griežtai draudžiama rašyti dienoraščius. Raimundui pavyko išsaugoti užrašų knygelę, liudijančią apie karinių cenzorių ir specialiųjų skyrių veiklą Sovietų Armijoje.
Apie šio renginio svarbą, Vilko vaikus ir Mažąją Lietuvą kalbėjo LR Seimo narys, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas prof. Valdas Rakutis. Renginio organizatoriai – LPKTS, XXVII knygos mėgėjų draugija dėkoja garbiems svečiams, parodų autoriams ir kviečia aplankyti iki spalio 20 veiksiančias parodas.
Raimundo Kaminsko nuotraukos