Danutė Marcinkevičienė, LŽS narė
Buvau nustebinta, kai Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus vadovo Vido Mačiulio rūpesčiu buvau apdovanota Kauno miesto Burmistro Jono Vileišio pasidabruotu medaliu. Gal ne tik už mano ilgus gyvenimo metus, bet ir kūrybą.
Esu išleidusi tris knygas: “Buvo mylimi – teliks neužmiršti”, “Pūkuotukai – atspindys to prarastojo laiko”, “Meilė praeity – ašara širdy”. Dvi pirmosios apie vienos šeimos tris menininkus. Žymų dailininką Antaną Samuolį, apie jauną tragiškai žuvusį dramaturgą Raimundą Samulevičių ir jo motiną tautodailininkę, “Šypsenos” ordininkę Stasę Samulevičienę.
Dailininko A. Samuolio darbai yra M. K. Čiurlionio muziejuje. Raimundo Samulevičiaus pjesės buvo pastatytos Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ir užsienio šalyse: Lenkijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Estijoje, Čekijoje, daugelyje Rusijos miestų. Keletas pjesių išverstos į japonų kalbą Japonijoje. Šie žmonės gyveno dvidešimtame amžiuje. Raimundas Samulevičius žuvo 1981 m., jo motina mirė 1988 m. Dailininkas A. Samuolis mirė iš bado Šveicarijoje 1942 m. Ten jis gydėsi… S. Samulevičienės pūkuotukai pabuvojo parodose daugelyje Europos ir Azijos šalių. Po parodų muziejai įsigydavo jos darbų, todėl nenustebkite, jeigu užsienio šalių muziejuose pamatysite jos pūkuotukų iš kalio, kurie žavi labai gražiomis akimis. Vieną, mano išsaugotą Stasės pūkuotuką padovanojau Kauno žurnalistų namams.
Trečioji mano knyga “Meilė praeity – ašara širdy” apie meilę. Pirmoji dalis apie mokyklas, mokytojų ir mokinių bendravimą, pagarbą, motinišką ir tėvišką meilę. Antroji dalis apie nelaimingą meilę, kai nuotaka pabėga vestuvių dieną. Tai tikras įvykis … Trečioji dalis apie šių laikų internetinę “meilę”. Kai rašiau šią knygą, dėl trečios dalies atlikau eksperimentą. Į siūlymus draugauti atsiliepdavau, bet tik lietuvių kilmės asmenims. Sulaukiau daug gražių vyrų nuotraukų, labai daug meilės žodžių. Lietuvos vyrai santūresni, todėl nustebau, kad pastarieji tokie “meilūs” ir iškalbingi. O meilumas ir gerumas pasireiškia dėl to, kad tikisi, jog „ištikus bėdai” atsiųsi pinigų. Knygos pabaigoje yra eilėraščių apie meilę, tačiau nereiškia, kad jie parašyti tuo laiku, kai žinutėmis bendravau su šiais lietuvių kilmės vyrais, vaikystėje dėl įvairių aplinkybių išvykusiais iš Lietuvos.
Dabar rašau komedijas meilės tema. Nespausdinu, nes daug kainuoja. Rankraščius duodu ir duosiu liaudies artistams. Labai myliu gamtą, sielvartauju dėl medžių kirtimo. Sodinu medžius vietoje išlaužytų prie namų…
