Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje vyko dvigubas šiai datai skirtas renginys: pristatyta žurnalisto, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo Viliaus Kavaliausko parengta septynių tomų knyga „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ bei atidaryta istorinių fotografijų paroda „Pirmasis Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas (1919–1940)“. Veterinarijos akademiją su septyniatomiu bei paroda labai sieja žirgas.
(Viršutinėje nuotraukoje: „Mėgstu rašyti knygas apie tai, ko nežinau“, – Žalčio salėje pristatydamas savo dešimties metų darbo vaisių – septynių tomų knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ – kalbėjo žurnalistas Vilius Kavaliauskas. Šio didelio darbo jis ėmėsi 2004 m., kai, pasak paties, po onkologinės operacijos buvo gydytojų nurašytas)
Už laisvę kovojo ir raiteliai
V. Kavaliausko septyniatomis „Lietuvos karžygiai. Vyties kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ pristatytas Žalčio salėje, viena jos siena – dekoratyvi, su tautosakiniais žalčio bei žirgo – neatskiriamo senovės lietuvio palydovo – motyvais.
Veterinarijos akademijos aplinką puošia Žirgo skulptūra, kadaise stovėjusi Pirmojo Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulko teritorijoje. Šį faktą patvirtina parodos „Pirmasis Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas (1919–1940)“ fotografija.
Bene svarbiausia dvigubo renginio sąsaja su žirgu – kad jis puikuojasi Lietuvos herbe Vytyje, o aukščiausias tarpukario Lietuvoje apdovanojimas Vyčio Kryžiaus ordinas įsteigtas siekiant pagerbti savanorius, gynusius šalies laisvę 1919–1923 metais kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Tarp savanorių būta nemažai ulonų, arba raitelių. Tai primena ir V. Kavaliausko septyniatomio tekstai bei nuotraukos ir paroda.
Pastarąją parengė LSMU doc. dr. Raimundas Kaminskas, Veterinarijos akademijoje dėstantis bendrąją medicininę sociologiją.
(Nuotraukoje: Veterinarijos akademijos teritoriją puošia istorinė Žirgo skulptūra)
Pasak renginį pradėjusio Veterinarijos akademijos kanclerio prof. habil. dr. Henriko Žilinsko, 1919–1940 metais labai gerai atsiliepta apie veterinarus. Be jų pagalbos neapsiėjo nei savanoriai raiteliai, 1919–1923 metais gynę Lietuvos laisvę, nei iki 1940 metų gyvavęs Pirmojo Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos raitelių pulkas. Pirmoji Lietuvoje veterinarijos klinika atsirado šiame pulke.
Mokėjo ginti savo idėjas
„Iš istorijos turime mokytis, o ne ja gyventi. Linkiu išsikelti tikslą, kurį sunku įgyvendinti“, – pradėdamas pristatyti savo septynių tomų knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ studentams bei visai į Žalčio salę susirinkusiai auditorijai linkėjo žurnalistas V. Kavaliauskas. Prisipažino prieš dešimtį metų išsikėlęs, atrodytų, sunkiai pasiekiamą tikslą – knygoje įamžinti visus Vyčio Kryžiumi tarpukariu apdovanotus asmenis pateikiant jų biografijas.
Tarpukariu Vyčio Kryžiumi apdovanota nemažai Lietuvos Nepriklausomybę gynusių savanorių bei kiti asmenys, tarp jų – užsieniečiai. Iš viso savanorių būta per 10 250.
„Tai knyga apie žmones, kurie mokėjo ginti savo idėjas“, – sakė V. Kavaliauskas stebėdamasis, kad tiek daug savanorių stojo ginti Tėvynės. Vien iš šalia Kauno esančios Garliavos už Lietuvos Nepriklausomybę 1919–1923 metais kovojo 200, iš Krekenavos – 141, iš Ramygalos – 150 savanorių. Garliavos kapinėse palaidota 40 savanorių, apdovanotų Vyčio Kryžiumi. Pasak V. Kavaliausko, kai kurie savanoriai, būtent dalyvavę Klaipėdos sukilime, liko apgauti – valstybė nedavė jiems žemės.
Šeimos istorija – tai ir valstybės istorija
V. Kavaliauskas medžiagą knygai „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ kaupė septynerius metus rausdamasis archyve, trejus metus važinėdamas po Lietuvą bei Europos šalis: Čekiją, Belgiją, Prancūziją, Suomiją, Lenkiją, kitas. Knygos autorius daug faktų apie Vyčio Kryžiaus kavalierius sužinojo apsilankęs jų palikuonių šeimose. Dažna skurdžiai gyvena.
„Šeimos istorija – tai ir valstybės istorija“, – sakė V. Kavaliauskas.
Knygoje išspausdinta 12 tūkst. nuotraukų. Jose – Vyčio Kryžiaus kavalierių, jų šeimos narių, kitų jų aplinkos asmenų atvaizdai. Leidinyje pasakojama vis apie kitą Vyčio Kryžiaus kavalierių, pridedant po nuotrauką ar kelias. Pateiktas ir visų kavalierių sąrašas pagal apskritis, kuriose jie gyveno. Antai Vilkaviškio ir Šakių apskrityse gyveno maždaug po 90 asmenų, apdovanotų Vyčio Kryžiumi.
Neseniai amžinybėn išėjęs maestro dirigentas Saulius Sondeckis yra prisipažinęs šioje knygoje esančias Vyčio Kryžiaus kavalierių biografijas skaitąs kaip įdomų detektyvą. Įdomiausia skaityti apie jų gyvenimą po 1923 m. Vienas iš istorinių pervartų kuriozų – kad dviejų Vyčio Kryžių kavalierius tardo dviejų Kryžių kavalierių.
V.Kavaliauskas po knygos tomą dedikavo Prezidentams Algirdui Brazauskui, Valdui Adamkui, Daliai Grybauskaitei, dirigentui S. Sondeckiui.
Pulkas glaudėsi Žaliakalnyje
Paroda „Pirmasis Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas (1919–1940)“ atspindi jo kasdienybės bei progines, šventines akimirkas: kaip husarai treniruojasi jodinėdami žirgais, sodina prie kareivinių medžius, sportuoja, pietauja Palangoje su Prezidentu Antanu Smetona, išsirikiavę arba susėdę fotografuojasi ir pan.
„Pirmasis Lietuvos raitelių husarų karinis vienetas eskadronas pradėjo kurtis 1919 m. sausio 6–7 dienomis prie Kauno miesto komendantūros – toje vietoje, kur buvo vokiečių arklidės (Ukmergės pl. 9, dabar Savanorių pr. 7), – priminė doc. dr. R. Kaminskas. – Generolo Silvestro Žukausko įsakymu 1919 m. gegužės 12 d. pradėtas iš įvairių raitelių dalių formuoti Pirmasis lietuvių raitelių pulkas.“(Nuotraukoje: Pirmojo husarų pulko kareiviai prie fotostudijos Palangoje apie 1927–1930 metus)
Jo štabas kūrėsi pulko kareivinėse Žaliakalnyje, prie dabartinio Radvilėnų plento Kaune. Pirmasis pulko vadas – majoras Gustavas Hoegeris, vėlesni vadai – pulkininkai Pranas Jackevičius, Juozas Litvinas, generolas Povilas Plechavičius, pulkininkas leitenantas Juozas Bačkus, pulkininkas Izidorius Kraunaitis.
Žirgą aptiko šiukšlyne
Pulko kariai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais ir Klaipėdos sukilimo operacijose. Vėliau tapo reprezentaciniu pulku. Tokiu buvo iki 1940 m. Prezidentas A. Smetona 1927 m. įteikė pulkui vėliavą su šūkiu „Nugalėsime ar mirsim“. Karių kepurės buvo raudonos, munduras – pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai balti, su Gedimino stulpais, kelnės husariš
kos – raudonos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje. Pulko globėjo Jonušo Radvilos monograma „JK“ su kunigaikščio karūna karių antpečiuose atsirado 1931 m.
Kaip Žirgo skulptūra iš pulko kareivinių kiemo pateko į Veterinarijos akademijos teritoriją?Pasak Veterinarijos akademijos muziejaus vedėjos Linos Baršauskienės, Užkrečiamųjų ligų katedros profesorius Viktoras Šarkūnas, apie 1968 m. viešėdamas pas giminaičius Žaliakalnyje, šiukšlyne prie kareivinių pamatė apdaužytą Žirgo skulptūrą ir apie tai pranešė prorektoriui Feliksui Miliučiui (Seimo narės Birutės Vėsaitės uošviui).
Šis nutarė Žirgą atgabenti į akademiją, kad nebūtų sunaikintas. Cementinį Žirgą restauravo jo autorius skulptorius Jurgis Rutkauskas.
Autorės ir Veterinarijos akademijos nuotraukos
„Mėgstu rašyti knygas apie tai, ko nežinau“, – Žalčio salėje pristatydamas savo dešimties metų darbo vaisių – septynių tomų knygą „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ sakė žurnalistas Vilius Kavaliauskas. Šio didelio darbo jis ėmėsi 2004 m., kai, pasak paties, po onkologinės operacijos buvo gydytojų nurašytas.
Nuotraukoje: Knygos „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“ 7 tomas.