Šiandien, kaip ir kiekvieną trečiadienį, Vilniuje vyks eilinis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi aktualūs nūdienos klausimai. Apie kai kuriuos iš jų šalies sostinėje surengtoje regioninėje konferencijoje ,,Propaganda ir saviraiškos laisvė“ – kalbėjo LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas. Pateikiame jo pastabas „Teisės normų veiksmingumas, praktiniai sprendimai ir iniciatyvos“.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kaip audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti bei prižiūrinti institucija, atlikdama jai numatytas funkcijas, nuolatos stebi kaip Lietuvos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės rinkos dalyviai laikosi Lietuvos ir tarptautinės teisės nuostatų informacijos pateikimo visuomenei srityje. Tačiau paskutiniu metu teko dažnai susidurti ir su kitų Europos Sąjungos valstybių jurisdikcijoms priklausančių transliuotojų veikla, kuri nebuvo priimtina nei Lietuvos nei tarptautinės teisės normų aspektu. Komisija nuolatos atkreipia ir savo retransliuotojų, retransliuojančių užsienio programas dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą jie privalo užtikrinti, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Jų paslaugų vartotojams privalo būti užtikrinta patikimų ir nešališkų informacijos šaltinių įvairovė.
Kaip jau ne vienoje mūsų organizuotoje konferencijoje ir tarptautiniuose susitikimuose buvo pabrėžta – šiandien viena opiausių problemų yra ta, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos, taikomos užtikrinti žodžio laisvę ir apribojimus nesantaikos skatinimui, karo kurstymui, skiriasi. Trečiųjų šalių programų gamintojai registruojasi Europos Sąjungos valstybėse, patenka į jų jurisdikciją, transliuoja į kitas valstybes ir taip bando integruotis į Europos Sąjungos, gerbiančios žodžio laisvę, teisinę aplinką. Tuo tarpu, karo propaganda bei nesantaikos kurstymas tose programose tampa vienu didžiausių iššūkių Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione.
Todėl, siekdami teisingo ir visiems vienodo, demokratijos ir žodžio laisvės standartais paremto teisinio reguliavimo, šiandien turime atsakyti ir į keblų klausimą – kaip užtikrinti tokias teisinio reguliavimo sąlygas, kad visi tos pačios rinkos dalyviai turėtų vienodas sąlygas konkuruoti savo paslaugomis bei siūlomu turiniu, ypač teikiant informacines paslaugas. Visuomenės informavimas, o ne dezinformavimas – visų mūsų bendras siekis.
Tuo tikslu Lietuvos radijo ir televizijos komisija ne vieną kartą organizavo diskusijas įvairiais lygmenimis – tarptautinę konferenciją Seime, kur dalyvavo Baltijos šalių kolegos, taip pat Ukrainos reguliuojančios institucijos atstovai, žurnalistai bei politikai, net Lietuvos kariuomenės komunikacinio padalinio strategai. Kaip elgtis informacinio karo akivaizdoje tarėmės Baltijos šalių susitikime, dalyvaujant ir britų bei švedų reguliuotojams.
Pokalbiams kvietėmės ir pačių programų gamintojus – televizijos programos „RTR Planeta“ rengėjus – Rusijos Federacijos valstybinio radijo ir televizijos kompanijos (VGTRK) atstovus, taip pat televizijos programų „Ren TV Baltic“ ir „NTV Mir Lithuania“ gamintojus – Jungtinėje Karalystėje licenciją turinčios „BMA Ltd“ atstovus bei jų platintojus Baltijos valstybėse. Susitikimuose drauge aptarėme nustatytus įstatymo pažeidimus, apsikeitėme nuomonėmis, pateikėme ir paaiškinome komisijos poziciją bei procedūras dėl draudžiamo ir neetiško turinio transliavimo reguliavimo, pareikalavome, kad jų rengiamos Lietuvai skirtos televizijos programos ateityje atitiktų visus galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymus ir nebūtų skleidžiama draudžiama informacija.
Deja, pažeidimai tęsėsi.
Deja, pažeidimai tęsėsi.
Per 2013-2015 metus komisija priėmė 4 sprendimus dėl rusiškų programos dalių retransliavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo 3 mėn. Vieną kartą, buvo sustabdytas visos televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimas Lietuvoje 3 mėn. laikotarpiui. Dar vienas, 6-tasis sprendimas, buvo priimtas jau pagal naujai įsigaliojusį įstatymą.
LRTK svarstė ir nubaudė:
1. PBK Lithuania ,,Žmogus ir įstatymas” 2013 m. spalio 4 d. 2013 spalio 9 d.
2. NTV Mir Lithuania ,,Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“ 2014 m. kovo 10 d. 2014 kovo 19 d.
3. RTR Planeta ,,Vesti nedeli” 2014 m. kovo 2 d.; 2014 balandžio 2 d.
4. Ren TV Baltic ,,Paklydimo teritorija” 2014 m. lapkričio 19 d. 2015 sausio 12 d.
5. RTR Planeta ,,Vakaras su Vladimiru Solovjovu” 2015 kovo 12 d. 2015 balandžio 8 d.
Komisija priėmė teisėtus sprendimus, nes minėtose programose buvo skleidžiama Lietuvos įstatymais draudžiama informacija, nesantaikos ir karo kurstymas.
Ištyrusi aplinkybes ir Europos Komisija teigiamai įvertino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą dėl „RTR Planetos“ retransliavimo sustabdymo ir įvertino, kad „priemonės, kurių Lietuva ėmėsi prieš programą „RTR Planeta“ yra suderinamos su Sąjungos teise“. Tačiau procesas dėl tokio sprendimo priėmimo užtrukdavo labai ilgai.
Neetiško, šovinistinių nuotaikų, tautinės neapykantos ir tiesiog melagingo turinio Lietuvoje retransliuojamose programose dažnai pasitaikydavo ir toliau. Dėl to komisija, bendradarbiaudama su britų reguliuotoju OFCOM, pateikė jam įvertinti per 20 jo licencijuoto transliuotojo gaminamų į Lietuvą nukreiptų televizijos programų „NTV Mir Lithuania“ ir „Ren TV Baltic“ laidų. Atlikęs tyrimą OFCOM‘as ne vienoje iš jų taip pat rado Jungtinės Karalystės Transliavimo kodekso pažeidimų.
Problemų turime ne tik dėl programų turinio. Painiavos yra ir dėl pačių jų pavadinimų, dėl ko kyla jurisdikcijos ginčai ir kitokios problemos. Ilgą laiką buvo sunku nustatyti televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikciją. Aišku, kad ją gamina Rusijos Federacijoje, bet kaip ji yra skleidžiama, kur registruota, kaip patenka į Lietuvos teritoriją? Išsiaiškinome, kad Švedijos kolegos registravo panašaus pavadinimo programą „Rosija RTR“, kurios turinys toks pat kaip ir „RTR Planeta“, bet ar tai ta pati programa? Švedai stebėti šios programos neturi galimybių, bet to ir darbuotojų, suprantančių rusų kalbą.
Panašus atvejis buvo ir su televizijos programa „Ren TV Baltic“, kuri pakeitė pavadinimą į „Ren Lietuva“, tačiau ilgą laiką nebuvo įteisintas pavadinimo pakeitimas. Kaip ištirti ar tai ta pati programa? Britai šito irgi negalėjo užtikrinti, nes paprasčiausiai nemato šios programos.
Akivaizdu, kad, pastebėjus įstatymo spragas, kyla noras jomis pasinaudoti. Tokia painiava prailgina tyrimo ir sprendimo priėmimo procesą, o tai, kaip rodo praktika, tik padeda įgyvendinti nedraugiškus tikslus.
Atsižvelgdama į tai komisija inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, dėjo pastangas tarptautiniu mastu, pasinaudodama Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų EPRA platforma bei maždaug prieš metus sukurta Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų grupe ERGA, inicijuoti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūrą, ypač atkreipiant dėmesį į jurisdikcijos ir atsakomybės nuostatas, nes šiuo metu galiojantis taip vadinamas „kilmės šalies“ principas kelia ir toliau gali kelti daug iššūkių dėl ne Lietuvoje įsisteigusių paslaugų teikėjų. Siūlytume keisti jį į veiksmingesnį „šalies, kuriai teikiama paslauga“ principą.
Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymas jau pakeistas, jo pataisos įsigaliojo nuo praėjusių metų spalio 1 d., komisija parengė ir priėmė 4 jį įgyvendinančius aktus, vienas iš jų – dėl televizijos programų paketo sudarymo taisyklių – ypač svarbus draudžiamo turinio efektyvaus uždraudimo aspektu.
Komisija mano, jog informacinio karo akivaizdoje būtina imtis griežtesnių priemonių siekiant, kad svetimos šalies informacinis ginklas padarytų kuo mažiau žalos Lietuvos visuomenei. Minėto įstatymo pataisos suteikė Komisijai daugiau įgaliojimų ir papildomų įrankių dar efektyviau ir operatyviau taikyti drausminančias priemones ir stabdyti įvairiomis formomis ir būdais šališkos bei įstatymais draudžiamos informacijos platinimą.
Naujosios Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos jau leido komisijai efektyviai apriboti ne Lietuvos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų draudžiamos informacijos platinimą. Vėl nustačiusi šiurkščių pažeidimų televizijos programoje „RTR Planeta“, praėjusių metų gruodį komisija įpareigojo Lietuvos retransliuotojus perkelti šią programą į televizijos programų paketus, platinamus tik už papildomą mokestį. Šiame sprendime nustatyti apribojimai galios 12 mėnesių nuo jo priėmimo dienos.
Prie inicijuotų priemonių, kurias komisija stengiasi įgyvendinti kovojant su šališka ir draudžiama informacija, dar norėčiau paminėti komisijos organizuojamus posėdžius regionuose, kurių metu ji skaito pranešimus ir siekia supažindinti plačiąją visuomenę su Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos rinka ir jos reguliavimu, kelti žiniasklaidos raštingumą bei ugdyti sąmoningą informacinę visuomenę – paskatinti ją kūrybiškai ir kritiškai vertinti žiniasklaidoje pateikiamos informacijos turinį, padiskutuoti apie žiniasklaidą kaip politinį ginklą, svetimos šalies propagandos įtaką ir grėsmes. Tokius pranešimus komisijos nariai jau skaitė 4 Lietuvos miestuose.
Pagausėjus nesantaikos ir karo kurstymo atvejų televizijoje ir norėdama įsitikinti, ar tikrai nuolat skleidžiama melaginga informacija gali paveikti visuomenės nuomonę ir daryti įtaką jos sprendimams, komisija užsakė tyrimą apie žiniasklaidos naudojimą ir vertinimą Lietuvoje. Tyrimo tikslas – įvertinti lietuviškos ir rusiškos žiniasklaidos naudojimą, nustatyti pasitikėjimo šiomis žiniasklaidomis lygmenį, įvykių vertinimo priklausomybę nuo žiniasklaidos naudojimo. Tyrimas nustatė ryšį tarp kalbos, kuria gaunama informacija televizijos kanalais, ir įvykių vertinimo.
Apibendrindamas noriu akcentuoti būtinybę atskirti žodžio ar saviraiškos laisvę nuo laisvės kurstyti nesantaiką bei neapykantą ir užtikrinti priemones, leidžiančias tai įgyvendinti.
Nuotraukose: LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas (viršue); Konferencijos dalyviai (apačioje)
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
