Apie televizijos auditorijos tyrimą
Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus (fotografo Stasio Paškevičiaus nuotraukoje), šiuo metu dauguma šalių, kuriose atliekamas TV auditorijos matavimas, naudoja TV metrus kaip tiksliausią šiuo metu žinomą matavimo metodą.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pažangiausių pasaulio valstybių, „TNS LT“ jau nuo 1999 metų TV auditoriją matuoja elektroniniu
būdu, atrinktoje reprezentatyvioje daugiau nei 1100 respondentų panelėje diegdama TV metrus. 2014-ieji buvo intensyvūs atsinaujinimo
metai – „TNS LT“ vykdė perėjimą nuo Picture Matching (vaizdo sugretinimo) prie Audio Matching (garso sugretinimo) kanalų identifikavimo metodikos TV metrų panelėje diegdama ne tik naujo tipo įrangą, bet ir naujus TV kanalų identifikavimo metodus.
Baigus numatytų pokyčių įgyvendinimą, nauja technologija leis matuoti ne tik „gyvą“, bet ir įrašytą žiūrėjimą, įvertinti, kokia konkrečios laidos žiūrovų dalis žiūrėjo „gyvą“ laidos transliaciją, kokia – peržiūrėjo įrašą tą pačią dieną, kai vyko „gyva“ transliacija, o kokia auditorijos
peržiūrėjo įrašą per 7 dienas.
2014 metų Lietuvos TV rinkos tendencijas:
* Didžiausią auditorijos dalį, kaip ir ankstesniais metais, išlaikė du TV rinkos žaidėjai – TV3 (17,2 proc.), priklausantis MTG kanalų grupei (bendra MTG grupės auditorijos dalis – 24,3 proc.) ir LNK (17,1 proc.), priklausantis LNK kanalų grupei (bendra LNK grupės auditorijos dalis – 31,5 proc.);
*
Televizija išliko ypač svarbiu laiko praleidimo būdu ir buvo media kanalu, kuriam Lietuvos gyventojai skyrė daugiausiai laiko: vienas TV
žiūrovas prie TV per dieną vidutiniškai praleido net 5 val. 23 min. (7 minutėmis mažiau nei 2013 m., bet 3 minutėmis daugiau nei
2012 m.);
*
Nors 33,5 proc. Lietuvos TV namų ūkių turėjo galimybę žiūrėti įrašytas TV programas, tačiau bent kartą per savaitę šia galimybe pasinaudojo tik 6,8 proc. namų ūkių (Establishment tyrimo 2014 m. II pusmečio duomenys);
* Populiariausios 2014 m. TV laidos – Pasaulio vyrų krepšinio čempionato rungtynės, Olimpinių žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijų transliacijos, tradiciniai „Auksiniai svogūnai“ bei filmai, o taip pat lietuvių kūrėjų serialai.
Apie radijo auditorijos tyrimą
D. Radzevičius pateikė daug informacijos apie radijo auditorijos situaciją Lietuvoje.
Radijo klausytojų tyrimas atliekamas nuo 1995 metų. Šio tyrimo tikslas – nustatyti radijo stočių klausytojų auditoriją Lietuvoje. Tyrimas atliekamas 2 kartus per metus – pavasario ir rudens periodais. Per vieną ketvirtį yra apklausiama apie 2500 12-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. 2014 metais Radijo auditorijos tyrime dalyvavo 5092 12-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai.
Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, Radijo auditorijos tyrimas atliekamas naudojant dienoraščio metodą, t. y. pagal atsitiktinės atrankos principus atrinktas respondentas vieną savaitę pildo pateiktą lentelės formos dienoraštį: 15 minučių tikslumu žymi, kokiomis valandomis klausėsi tam tikros radijo stoties. Tokiu būdu surenkama informacija, leidžianti analizuoti radijo stočių auditoriją pagal laiko intervalus, taip pat pagal demografines klausytojų charakteristikas.
LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius išskyrė tokias tendencijas:
*** Nepaisant iššūkių ir vis didėjančios konkurencijos, susijusių su vis didėjančia interneto sklaida, vis didesniu prieinamumu prietaisų ir platformų, leidžiančių vartotojui klausytis mėgstamos muzikos bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku, be tarpininkų, Lietuvoje radijas išlieka viena svarbiausių medijų, per dieną pasiekianti 71 proc., o per savaitę – 86 proc. 12-74 metų amžiaus gyventojų.
*** 2014 metais vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas radijo klausėsi 2 val. 26 min. per dieną ( 2013 m. – 2 val. 30 min., 2012 m. – 2 val. 31 min., 2011 m. – 2 val. 25 min, 2010 m. 2 val. 23 min.). Tradiciškai trumpiausiai radijo klausėsi 12–19 metų jaunimas (1 val. 33 min.), ilgiausiai – 60-74 metų senjorai (2 val. 52 min.).
*** Radijas daugiau auditorijos pasiekia darbo dienomis nei savaitgaliais. 2014 metais kasdien darbo dienomis radijo klausė 76 proc. o savaitgaliais – 58 proc. 12-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Tradiciškai daugiausiai klausytojų radijas sulaukia darbo dienomis nuo 7 iki 17 val.
*** Daugiausiai radijas vis dar klausomas namuose. 2014 metais kasdien radijo namuose klausėsi 46,2 proc. 12-74 metų amžiaus gyventojų. Automobilyje – 23,9 proc. ir ši klausytojų dalis išlieka stabili
*** 2014 metais 25,1 proc. apklaustųjų klausė radijo internetu. Kasdien radijo internetu klausė 7,8 proc., o bent kartą per savaitę – 14,9 proc. 12-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
*** TOP trejetuke pastaraisiais metais nuolat dėl lyderio pozicijų kovojo radijo stotys „LRT Radijas“, M-1 ir „Lietus“. Pagal klausyto laiko dalį lyderių ketvertas 2014 metais, lyginant su 2013 metais, nepakito – pirmoje pozicijoje „LRT Radijas“, antroje – M-1, trečioje – „Lietus“, ketvirtoje – „Radiocentras“. Penkta ir šešta pozicijomis susikeitė „Pūkas“ ir „Russkoje radio Baltija“. Penktoje pozicijoje, pernai priklausiusioje „Pūkui“, šiemet – „Russkoje Radio Baltija“, o „Pūkas“ – šeštoje.
*** Pagal pasiektą savaitės auditoriją, pokyčių, lyginant su praėjusiais metais, taip pat nedaug. Pirmoje pozicijoje – M-1, toliau – „Lietus“, „LRT Radijas“, „Radiocentras“. Į penktąją poziciją pagal pasiektą auditoriją pakilo „M-1 plius“, 2013 metais buvęs tik septintoje pozicijoje.
Apie spaudos auditorijos tyrimą
Spaudos auditorijos tyrimo tikslas – nustatyti laikraščių ir žurnalų skaitytojų auditoriją. Tyrimas atliekamas du kartus per metus – pavasario ir rudens ketvirčiais. Kiekvieną ketvirtį apklausiama daugiau nei 1500 15–74 metų amžiaus respondentų. 2014 metais buvo apklausti 3484 respondentai. 2014 metais buvo nuolat tiriamas 141 periodinis leidinys.
Tendencijos:
* Kalbant apie pokyčius Lietuvos spaudos rinkoje 2014 metais, būtina paminėti, kad nuo sausio 1 d. Lietuvos nacionaliniai dienraščiai nustojo leisti pirmadienio numerius. 2014 metais dienraštis „Respublika“ tapo savaitraščiu „Mūsų respublika“, „Vakaro žinios“ išleido versiją rusų k. Leidybą nutraukė dienraštis „Naujos tėviškės žinios“, savaitraščiai – „Dialogas“, „Valstybės žinios“, „Vilniaus diena“, „Julius/Brigita“, mėnraščiai – „Computer Bild Lietuva“, „Computer Active Gidas“, „PC Gamer“, „Stuff“, „370“, „Computer Active“,
„Šeimos sveikata“, dvimėnesiniai ir ketvirtiniai leidiniai – „Vadovas“, „Aš mama“, „Computer Bild patarėjas“.
* 2014 metais Lietuvoje pasirodė nauji leidiniai – „Savaitė. Šeimai“, „Ko gydytojai tau nepasako?“.
* 2014 metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 80 proc. 15-74 m. Lietuvos gyventojų, ir tai yra 4 procentiniais punktais mažiau nei 2013 metais. Tiek pat sumažėjo ir lojalių skaitytojų dalis, kuri 2014 metais siekė 69 proc.
* Savaitraščiai išlieka daugiausia auditorijos pasiekiančia periodiškumo forma, kurios auditorija išliko tokia pati, kaip ir 2013 metais. Daugiausia auditorijos neteko dienraščiai – bendra auditorija krito 10-čia proc. punktų. Mėnesinių ir retesnio periodiškumo leidinių bendra auditorija sumažėjo nedaug ir lojalių skaitytojų dalis išliko stabili.
* 2014 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 16 minučių per dieną, t. y., 2 minutėmis mažiau nei 2013 metais, žurnalus skaitė vidutiniškai 15 minučių per dieną – 1 minute mažiau nei 2013 metais.
* Kalbant apie skaitomumą amžiaus grupėse, mažiausiai keitėsi 15-19 ir 50-74 metų amžiaus grupių skaitytojų auditorija. Didžiausias periodinės spaudos skaitytojų sumažėjimas pastebimas 40-49 metų amžiaus grupėje.
* Labiausiai skaitomų dienraščių trejetuke nebeliko „Respublikos“, nes kaip buvo minėta aukščiau, šis leidinys tapo savaitraščiu. Tarp savaitraščių 2014 metais į pirmąją vietą išsiveržė „Savaitė“, aplenkusi žurnalą „Žmonės“. Mėnraščių ir rečiau leidžiamų leidinių tarpe taip pat pasikeitė pirmoji pozicija, kurioje atsidūrė žurnalas “Moteris“, antroje vietoje palikusi „Panelę“
.
* Pasaulinės spaudos tendencijos rodo, kad Vakarų rinkose spaudos tiražai, skaitytojų auditorija ir reklamos pajamos mažėja. Akivaizdu,
kad vis daugiau auditorijos persikelia į interneto erdvę. Popieriniu formatu išliks tie spaudos leidiniai, kurie pateiks išskirtinį, kokybišką, analitinį turinį, pritaikytą nišinei auditorijai.
* Regioninė spauda išlieka aktuali, kadangi nacionalinio lygio naujienas be vargo galima rasti internete, o konkretaus regiono vietines žinias vis dar pateikia regioninė spauda.
Apie interneto naudotojus
Interneto naudotojų auditorijos tyrimo tikslas – sekti kompiuterinės technikos ir interneto naudojimo tendencijas Lietuvoje. Tyrimas atliekamas du kartus per metus – pavasario ir rudens ketvirčiais. Kiekvieną ketvirtį apklausiama daugiau nei 1500 15–74 metų amžiaus respondentų. 2014 metais buvo apklausti 3484 respondentai.
Tendencijos:
*** 2014 m. internetu naudojosi tiek pat šalies gyventojų, kiek ir 2013 m. – 73 proc. Pirmą kartą nuo 2002 m. interneto skvarba Lietuvoje nepaaugo, tačiau esamoje auditorijoje stebimi intensyvesni struktūriniai pokyčiai, kurie visų pirma susiję su mobiliųjų įrenginių (išmaniųjų telefonų ir planšečių) naudojimu.
*** Du iš trijų Lietuvos gyventojų, nesinaudojančių internetu, buvo 50-74 metų amžiaus. Tolimesnė bendra interneto skvarba Lietuvoje priklauso nuo to, kiek šios amžiaus grupės gyventojai, kurie pasižymi konservatyviomis technologijų naudojimo nuostatomis, bus linkę pradėti naudotis internetu. Todėl tikėtina, jog artimiausiais metais pagrindiniai pokyčiai vyks tarp esamų interneto naudotojų – nereguliarūs interneto naudotojai taps reguliariais – t. y. augs dalis internetą naudojančių kasdien, ypač 30-49 metų grupėje.
* Lietuviai savo namų ūkiuose atsisako stacionarių kompiuterių ir vietoje jų renkasi nešiojamuosius arba planšetinius kompiuterius, be to, dalį kompiuterio funkcijų lietuviams vis geriau atstoja išmanusis telefonas.
* 2014 metais planšetinius kompiuterius turėjo 10 proc., o išmaniuosius telefonus – 38 proc., abu įrenginius – 7 proc. 15-74 metų šalies gyventojų.
* 2014 m. pagrindinis naršymas internete vis dar vyko per tradicinius įrenginius – stalinį arba nešiojamą kompiuterį. Per šiuos įrenginius prie interneto prisijungė 98 proc. visos mėnesinės interneto auditorijos. Tačiau vienas iš pagrindinių 2014 metų interneto auditorijos pokyčių –auganti mobilaus interneto vartotojų dalis. 2014 m. mobiliaisiais įrenginiais (planšete arba išmaniuoju telefonu) prie interneto jungėsi 32 proc. visos mėnesinės interneto auditorijos.
* Didžiausia dalis Lietuvos interneto naudotojų 2014 m. buvo pasiekiama per lietuviškus naujienų portalus (91 proc.), paieškos sistemas pvz. Google (85 proc. ) bei elektroninį paštą (83 proc.).
* 2014 m. pastebimiausiai Lietuvoje paaugo interneto naudotojų, žiūrinčių vaizdo turinį vaizdo portaluose, socialinių tinklų auditorija, bei augo su el. komercija susijusios veiklos – internetinis pirkimas bei informacijos rinkimas prieš įsigyjant prekes ar paslaugas. Nyksta tos veiklos, kurių funkcijos dubliuojasi su socialinių tinklų portalų funkcijomis – komentavimas, komentarų skaitymas, dalinimasis nuotraukomis.
* 2014 m. žiūrinčių TV turinį internete auditorijos dalis 2014 m. išliko nepakitusi – 47 proc. interneto naudotojų. Didesnė interneto auditorijos dalis (23 proc.) TV turinį žiūri rečiau nei kartą per savaitę, tačiau pats video turinys Lietuvoje yra populiarus – video turinį kituose vaizdo portaluose (pvz. Youtube) bent kartą per savaitę 2014 m. žiūrėjo 61 proc. interneto naudotojų.
* 2014 m. socialinių tinklų dienos auditorija (prisijungiančių bent kartą per dieną) paaugo 3 proc. punktais. Dienos auditorija didžiąja dalimi augo dėl į socialinius tinklus labiau įsitraukiančių 30-49 metų šalies interneto naudotojų.
* Facebook yra socialinis tinklas , kuriuo naudojasi 96 proc. visos Lietuvos socialinių tinklų auditorijos, tačiau 2014 m. ryškėja tendencija, kad Lietuvos socialinių tinklų auditorija, ypač 15-29 metų amžiaus, intensyviau pradeda naudotis kitomis socialinėmis platformomis, kurios geriau atitinka specifinius jų poreikius. Sparčiausiai augo Instagram, Spotify bei Pinterest auditorijos – pastaroji ypač tarp moteriškosios socialinių tinklų auditorijos dalies.