Plungės laikraštis ,,Žemaitis” nusprendė nutraukti su savivaldybe sudarytą informacijos viešinimo sutartį. Lietuvos žiniasklaidoje, tikriausiais, to dar nebuvo.
„Žemaitis“ nenori būti nuolankiu rajono mero ir savivaldybės klerkų tarnu ir vėjais leisti žmonių pinigų, liaupsindamas juos. Plungės meras Audrius Klišonis nesijaučia atsidūręs politinės etikos užribyje ir toliau savivaldybę tapatina su savimi.
Ar paseks ,,Žemaičio” pavyzdžiu laikraščių ,,Plungė” ir ,,Plungės žinios” redakcijos?
Pateikiame ,,Žemaičio” laikraščio vadovo Rimanto Mėčiaus atvirą laišką Plungės rajono merui Audriui Klišoniui ir rajono savivaldybės administracijos direktoriui Albertui Krauleidžiui.
* * *
Ak, ponai rajono vadovai, stebimės ir neatsistebime jūsų įžvalgumu, skvarbiu protu ir tuo, kad šio jums nepritrūko, kad sugebėjote atsispirti pagundai ir rajono gyventojų per spaudą nesveikinote Tarptautinės tualetų dienos proga. Juk anksčiau taip buvote pamėgę įvairiausiomis progomis sveikinti visus, tiesa, tas pomėgis labiausiai buvo užvaldęs merą A. Klišonį. Suprantama, mums, leidėjams, – nuostolis. Bet ką jau darysi, kaip liaudyje sakoma, kaip nors peržiemosime! Svarbiausia – jūs Savivaldybėje sutaupėte pinigėlių. Na, čia toks mažas humoras, tiksliau – humoriukas. Sušilti.
Šokiruojantys pirkimai
Bet šalin šmaikštumą ir ironiją, pakalbėkime apie rimtesnius dalykus – apie Savivaldybės teikiamą žiniasklaidai informaciją. Šiemet Plungės rajono savivaldybės administracija sumanė paskelbti konkursą ir pirkti „Informacijos skelbimo rajoniniame laikraštyje paslaugą“. Uždaroji akcinė bendrovė „Antikva“, leidžianti „Žemaičio“ laikraštį, dalyvavo tame konkurse. Savivaldybės administracijai mūsų pasiūlytos kainos buvo priimtinos ir gegužės 7-ąją buvo pasirašyta paslaugos pirkimo-pardavimo sutartis.
Netrukus „Žemaičio“ laikraštis pradėjo gauti užsakymus Savivaldybės teikiamai informacijai spausdinti. Tačiau tokią pat, o kartais ir skirtingą informaciją ėmė spausdinti ir konkurentai – „Plungės“ laikraštis ir „Plungės žinios“. Tai pastebėjome ne tik mes, leidėjai, bet ir Savivaldybės tarybos narė Asta Beierle-Eigirdienė, kuri tuo klausimu pateikė merui paklausimą. Netrukus Tarybos narė gavo administracijos direktoriaus atsakymą. Jis – daugiau negu šokiruojantis.
Cituojame (rašto kalba netaisyta): „Pirkimo iniciatorius 2015 m. balandžio 23 d. Viešųjų pirkimų skyriui pateikė 2 paraiškas pirkimams, motyvuodamas, kad nori nusipirkti informacijos skelbimų spausdinimo paslaugos „Žemaitis“ ir „Plungė“ laikraščiuose, kad būtų galimybė visuose trijuose rajoniniuose laikraščiuose (su „Plungės žinios“ 2013 m. balandžio 17 d. sudaryta sutartis Nr. BT6 – 01– 143, trims metams) vienu metu skelbti tą pačią informaciją ir skelbimus… Atkreipiame dėmesį, kad vykdant mažos vertės pirkimus ir kreipiantis į vieną tiekėją perkančiųjų organizacija pasiūlymų eilės nesudaro.“
Mat kaip – skelbti konkursą, kad kuo pigiau nupirktum, o laimėtojais paskelbti visus konkurso dalyvius, kad… daugiau sumokėtum. Šiomis Savivaldybės biurokratų manipuliacijomis turėtų susidomėti jei ne specialiųjų tyrimų tarnybos, tai bent jau Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolieriai.
Arba neišmanymas, arba – manipuliacijos
Iki pat šiol „Žemaičio“ leidėjams nesuprantama, kokiu principu Savivaldybė arba tiksliau – jos administracija paskirsto, kokią informaciją kokiame leidinyje spausdinti. Nors ponas A. Krauleidis Tarybos narei užsimena apie norą „tą pačią informaciją“ matyti visuose trijuose rajono laikraščiuose, tačiau taip nėra. „Žemaičiui“ nepateikiama informacija apie kai kuriuos pirkimų konkursus, konkursus tam tikroms pareigoms užimti ir kitkas, nors visa tai pateikiama konkurentų leidiniuose (jei rajono vadovams reikės konkrečių pavyzdžių – asmeniškai kiekvienam pateiksiu visą jų sąrašą).
Ir norom nenorom apninka įtarumas: gal ta papildoma mokama informacija pateikiama specialiai, pavyzdžiui, „Plungės žinioms“. Juk rajono mero žmona Inesa Klišonienė, kaip nurodoma Kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, valdo net 25 procentus UAB „Plungės žinios“ akcijų. Kas galėtų paneigti, kaip sakė vienas žymus politikas…
Keistos bei nesuprantamos ir kitos „smulkmenos“. Iki šiol neaišku, kas nusprendžia, kokie Savivaldybės darbuotojai turi teisę „Žemaičio“ laikraščiui pateikti mokamą informaciją. Iš gausybės atsiųstos informacijos, daugiausia jos pateikė mero patarėjas Gintautas Vaitkevičius, tačiau laikraščiui siunčia ir administracijos skyrių vedėjai, kiti tarnautojai ir net… Plungės seniūnija. Kai pastarosios atstovams pasiūlai tą informaciją suderinti su Savivaldybės administracija, išgirsti atsakymą: „Kiti du leidiniai išspausdins…“ Ir išspausdina, ir pinigus gauna…
Rodos, turėtų būti paprastas dalykas – kas moka, tas ir muziką užsako. Kitaip tariant, sutartį pasirašė A. Krauleidis, tad jis arba jo įgaliotas asmuo ir turėtų su redakcijomis bendrauti, o ne visas pulkas jo ar mero klapčiukų.
Nematyti, negirdėti dalykai
O rajono mero patarėjas G. Vaitkevičius „Žemaičiui“ siunčia viską, kas jam po ranka papuola: prastai parengtus rašinukus apie sportą, kultūrą, klerkų išvykas į renginius ar svečias šalis… Siunčia ir ministerijų, visokių departamentų depešas, informaciją apie seniūnijų, privačių bendrovių renginius. Nepatikėsite, buvo atsiuntęs netgi spektaklio „Erelių striptizas“ maketą! Ir būk, žmogau, gudrus, nuspręsk, ką spausdinti, o ko ne. Juk po kiekviena tokia informacija pasirašo pats mero patarėjas!
Kažkaip keista buvo spausdinti kaip mokamą Savivaldybės informaciją apie vienos privačios televizijos projektą „Supermiestas“, kurios studijoje šoko, dainavo plungiškiai ir kartu su jais stripinėjo bei į taktą lingavo pats meras A. Klišonis.
Dar nematytas ir negirdėtas demokratiniame pasaulyje dalykas – spausdinti mokamas valdžios ponų sukviestų spaudos konferencijų ataskaitas. Tas pats G. Vaitkevičius ne kartą „Žemaičio“ žurnalistams yra siūlęs parengti publikacijų ir jas spausdinti, kaip mokamą Savivaldybės informaciją – „Žemaitis“ atsisakė tai daryti.
Ponui mero patarėjui, matyt, trūksta kompetencijos arba paprasčiausio išmanymo apie žiniasklaidą. Jei būtų išmanesnis, turbūt nebūtų siuntęs vieno renginio vaizdo įrašo ir nurodęs, kad tai – Savivaldybės informacija. Suprask, „Žemaitis“ pagal tai turi parengti publikaciją.
Keistai atrodo ir kitkas – Savivaldybėje niekas nereglamentuoja spausdinamos informacijos ploto laikraščiuose. „Žemaičiui“, tarkim, konkrečiai publikacijai pakanka skirti tik dvi ar tris laikraščio skiltis, o, pavyzdžiui, „Plungės žinioms“ tokiam pat rašiniui su iliustracijomis prireikia viso laikraščio puslapio. O gal ir čia suveikia tie patys minėtieji I. Klišonienės 25 UAB „Plungės žinios“ turimų akcijų procentai? Bet juk šitaip, kaip dabar mėgstama sakyti, taškomos lėšos. Jau būtų pats laikas tuo pasidomėti bent Savivaldybės kontrolierei…
Užteks taškyti Savivaldybės lėšas
Kertu lažybų: jei ekspertams pateiktume šiame „Žemaičio“ numeryje, pirmajame puslapyje, spausdinamą Savivaldybės užsakytą rašinį „Viešas Plungės rajono savivaldybės mero atsiprašymas, skirtas gerbiamam LR Seimo nariui Jurgiui Razmai“, šie jį įvertintų, kaip liberalo A. Klišonio politinę reklamą. Kiti rajono laikraščiai šią publikaciją išspausdino be jokių skrupulų, o „Žemaičiui“ – skauda. Skaudu dėl mažo mūsų valdininkėlių politinio raštingumo. Skaudu matant, kaip prisidengdami Savivaldybės sutartimis su žiniasklaidos priemonėmis, jie jau žengia į artėjančių rinkimų agitacijos liūną. Ir už tai turime mokėti visi mes.
Pone A. Klišoni, pone A. Krauleidi,
„Žemaičio“ laikraštis nebenori būti nuolankiu jūsų tarnu, nebenori vėjais leisti Savivaldybės lėšų jūsų užgaidoms tenkinti. Jums ir visai rajono bendruomenei pareiškiame – nuo 2016 m. sausio 15 dienos nutraukiame UAB „Antikva“ ir Plungės rajono savivaldybės administracijos paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BT6–01–198. Norėtume sutartį nutraukti jau šią dieną, tačiau ta pati sutartis reikalauja užsakovą apie jos nutraukimą informuoti prieš 30 dienų.
Nutraukti sutartis su Savivaldybe raginame ir savo kolegas – „Plungės“ laikraštį ir „Plungės žinias“. Manome, kad žiniasklaida turi būti sąžininga, „nemuilinti“ savo skaitytojams akių, o sakyti tiesą. Tokia jos prigimtis. Negalime ir nenorime būti saujelės ponų tarnais.
***
Įdomu, ar tokį ,,Žemaičio” akibrokštą rajono vadovybei palaiko laikraščių ,,Plungė” ir ,,Plungės žinios” redakcijos? Regioninės, ir ne tik, spausdintinės žiniasklaidos kolektyvai žino, kokia sunki yra jų redakcijų finansinė padėtis. Lėšos, gautos iš vietinių savivaldybių, visiems yra labai reikalingos. Kai Kauno rajono savivaldybė ir laikraščio ,,Naujos tėviškės žinios” redakcija atsuko vieni kitiems nugaras – šis leidinys bankrotavo. Dabar apie rajono gyvenimą (tik gerą ir prasmingą) publikacijas kiekvieną pirmadienį spausdina ,,Kauno diena”, o ketvirtadienį – ,,Savaitraštis Kaunui”. Irgi už informacijos viešinimo sutartį?