LŽS Dainius Radzevičius pasidalijo turima statistine informacija apie 2013 metų Lietuvos leidinius. Ji – tokia: žurnalų tais metais buvo leidžiama 529, laikraščių – 243; tęstinių leidinių – 340; biuletenių – 56; garsinių žurnalų – 19. Iš viso – 1187 leidiniai.
Palyginus su 2012 metais, leidinių išėjo net 27 pavadinimais daugiau. Spaudos statistikos duomenimis, laikraščių išleista 9 pavadinimais (arba 4 proc.) mažiau negu 2012 metais, jų metinis tiražas sumažėjo net 13 proc.
Vienam Lietuvos gyventojui teko po 43 laikraščių numerius per metus (6 mažiau negu 2012 metais).
Statistinių duomenų analizė rodo, kad laikraščių leidyba ženkliai smunka jau keleri metai: 2013 metais užregistruota net 84 pavadinimais (arba 26 proc.) mažiau negu 2008 metais (327 pavadinimai), o tiražas sumažėjo net 56 proc. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad spauda pamažu „nueina nuo arenos“, kur šiek kiek ryškesnę vietą užsiima tik žurnalai.
Statistinė periodinių leidinių analizė (paskirties aspektu), anot pranešėjo, rodo, kad ir 2013 metais daugiausia vartotojams pasiūlyta leidinių, skirtų plačiajam skaitytojų ratui – 435 pavadinimai (arba 74 proc.). Daugiausia – laisvalaikio, turizmo, sporto leidiniai (135 pavadinimai) bei žurnalai moterims, vyrams, šeimai (116 pavadinimų). 2013 metais visuomenei buvo pasiūlyta 150 pavadinimų specialios paskirties leidinių, du trečdaliai jų – profesiniai žurnalai ir biuleteniai.
Statistikos pagal laikraščių išleidimo vietą duomenimis, 2013 metais šių leidinių išleista po keletą pavadinimų mažiau beveik visose apskrityse, išskyrus Panevėžio (2 daugiau) ir Šiaulių (1 daugiau); Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse spausdintų laikraščių skaičius nepasikeitė. Vilniaus apskrityje išspausdinta net 38 proc. visų laikraščių, skaičiuojant pavadinimais. Dalis jų skirta visos Lietuvos gyventojams.
LŽS pirmininkas Dainius pateikė daug informacijos apie reklamos rinką Lietuvoje. 2014 metais šalies reklamos rinka ūgtelėjo 0,3 proc. ir siekė 99,1 mln. eurų. Didžiausias reklamos augimas, kaip ir metais prieš tai, išliko internete – 18 proc. Šiemet reklamos rinkai prognozuojamas 4 proc. augimas.
2014 m. spartaus augimo rezultatus be interneto reklamos parodė lauko reklama, kuri augo daugiau nei 16 proc. ir pranoko išankstines prognozes. Taip pat didėjo vidaus reklamos, radijo ir žurnalų reklamos investicijos – 13 proc., 7,4 proc. ir 2,8 proc. atitinkamai. Didžiąją
Lietuvos reklamos pinigų dalį atsiriekianti televizija praėjusiais metais smuktelėjo 2,5 proc. nuo 46,9 mln. iki 45,8 mln. eurų. Taip pat mažėjo kino ir laikraščių reklamos biudžetai – atitinkamai 5,9 ir 18 proc. Praėjusiais metais vienam gyventojui tenkantis reklamos žiniasklaidoje lėšų kiekis sudarė 33,7 eurus.
Šiais metais didžiausią augimą ekspertai prognozuoja interneto reklamai – 12 proc. Lauko reklamai numatomas 5 proc., kino reklamai 3 proc., televizijos reklamai 2 proc. augimas. Pasak specialistų, po 1 proc. turėtų ūgtelti radijo ir žurnalų reklamos biudžetai, o investicijos į laikraščių reklamą turėtų mažėti 9 proc.
Anot LŽS pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, vertinant reklamos išlaidas žiniasklaidoje pagal atskirus sektorius, dauguma reklamos rinkos ekspertų augimo perspektyvas 2015 metais numato bankų, draudimo, farmacijos kompanijų ir prekybos tinklų sektoriams. Specialistų nuomone, alaus ir alkoholinių gėrimų, gaiviųjų gėrimų, saldumynų, konditerijos gaminių, kavos bei telekomunikacijų reklamos apimtys nesikeis.
Lietuvos reklamos rinkos tyrimą TNS LT atliko pagal savo 2014 m. reklamos monitoringo duomenis, apklausdama rinkos dalyvius, bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, interneto žiniasklaidos asociacija, didžiausiais interneto paslaugų teikėjais, lauko, kino ir vidaus reklamos davėjais.
Nuotraukoje: Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
Stasio Paškevičiaus nuotr.