Rasa KARMAZAITĖ, laikraščio ,,Lietuvos rytas” žurnalistė
Kai iš Kauno atskriejo žinia, kad blogai pasielgta su ilgamečiu laidų apie krepšinį kūrėju, nuvykau jį išklausyti. Nes tai yra žmogus, kurį galima vadinti vaikščiojančia krepšinio enciklopedija. Nes ir sulaukęs garbaus amžiaus nesiilsi ant sofos, o nori toliau kurti laidas. Tokius žmones kaip V.Mačiulis reikėtų rodyti kaip pavyzdį ir skatinti. Bet jį nurašė, o jo kūrybą sumenkino.
Taip pasielgė tie, kuriems valstybė patikėjo atsakingą užduotį – padalyti keturių milijonų paramą. Ji buvo paskirta po to, kai įsigaliojo azartinių lošimų reklamos draudimas ir V.Mačiulis bei kiti kūrėjai, ypač rengusieji laidas apie sportą, neteko reklaminių pajamų. Mažiausioms redakcijoms šis draudimas kirto skaudžiausiai.
Rėmėjo neteko ir laida „Krepšinio pasaulyje“. Bet fondo atstovai jai neskyrė nė cento. Apėmė svetima gėda, kai V.Mačiulis man parodė, ką jam parašė fondo vadovybė. Kūrėjas, gavęs fondo atsakymą, griebėsi už širdies: „Tai vinis į mano karstą“.
Paklausiau, ar tai tikrai jau pabaiga ir žiūrovai nebeišvys laidų ir filmų apie krepšinį? Juk V.Mačiulis pirmasis kalbino A.Sabonį, kai šiam buvo dar tik 15-ka, ir vėliau, kai krepšininkas kėlė sparnus į JAV. Su mikrofonu rankoje išlydėjo anapus Atlanto ir Ž.Ilgauską, ir Š.Jasikevičių. O kiek filmų sukūrė apie „Žalgirį“ ir jo žmones, kai kurių jau nebėra šioje žemėje. Tai – ir mūsų šalies istorija. Tai negi nuleis rankas?
„Man tai didelis smūgis“, – liūdnai ištarė kūrėjas, kuris iki tol nėra prašęs pinigų iš fondo, rėmėjų laidoms rasdavo pats.
Įsikalbėjome ir paaiškėjo, kad abu esame gimę po Ožiaragio ženklu, atkaklūs. Tai gal verta pakovoti? Pažadėjau pasigilinti į situaciją, o V.Mačiulis – nenuleisti rankų.
Grįžusi į Vilnių dar tą pačią dieną fondo direktoriui nusiunčiau prašymą susipažinti su posėdžio protokolu, nes tai susiję su valstybės pinigais, tad ir viešuoju interesu. Netrukus viešai pasirodė direktoriaus pareiškimai, esą fonde viskas skaidru. O redakcijai jis parašė atsakymą, kurio esmė – posėdžio protokolo neduos, nes ten yra ir apie kitus konkuso dalyvius, ekspertų vertinimus, tarybos svarstymus.
Tada paprašiau tik tos dalies protokolo, kur svarstyta V.Mačiulio situacija, bet vėl „ne“. Keista, nes domėjausi ne kokio uab’o lėšomis, o valstybės milijonų skirstymu (per metus fondas gauna apie 10 mln. eurų), tai kodėl toks slaptumas? Kai su valstybės lėšomis susijusių įstaigėlių veikėjai slepia dokumentus, neretai tai būna signalas, kad verta ieškoti giliau. Tai ir dariau. Ir radau skandalingų faktų.
Informacija apie tai, kad atlieku žurnalistinį tyrimą, iš fondo buvo nutekinta tretiesiems asmenims. Tikėtasi, kad sustosiu? Bet aš turiu blogą įprotį – jeigu pajuntu spaudimą, tai tyrimus atlieku dar uoliau. Šis mano tyrimas jau pabaigtas ir rytoj bus laikraštyje „Lietuvos rytas“. O V.Mačiuliui linkiu stiprybės ir naujų laidų apie krepšinį.
Žurnalistės Rasos Karmazaitės nuotrauka