„Pats sau paslaptis“, – tokia intriguojančia fraze atidaryta kauniečio dailininko karikatūristo Vladimiro Beresniovo – Vlaberio paroda „Vitebsko“ bibliotekoje (V. Kudirkos viešosios bibliotekos filialas). Kelintoji tai paroda?
Teko spėlioti ir man (mat buvau paprašytas apžvelgti Vladimiro kūrybinį kelią). Prisipažinsiu, tai nelengva užduotis, kadangi trumpa ir lėkšta kalbele plačios ir įvairiažanrės V. Beresniovo kūrybinės veiklos neaprėpsi, nenusakysi. Reikia gerai pasukti galvą, ką pirmiausia griebti už ragų. Vis dėlto karikatūros – svarbiausias Vladimiro užsiėmimas, kuriam išlieta daugiausia prakaito, sugadinta neuronų. Šiam žanrui pašvęstas gyvenimas. (Nuotraukoje: Vladimiras Beresniovas ir publikacijos autorius Juozas Kundrotas)
Karikatūros elegantiškos. Tuo galėjo įsitikinti ir šios parodos dalyviai. Jokių žmogaus deformacijų. Kas kita – jo ydos, kurios ir užkimba ant dailininko meškerės.. Bet tai nereiškia, jog dėl to būtina kapoti galvas ar pateikti iškreiptą žmogaus vaizdą. Dailininkas to niekada nedarė ir neketina daryti. Menininko (kaip ir meno apskritai) misija – vaizduoti, atspindėti, aiškintis. Bet visada lieka ir nepaaiškinamų dalykų, dėl to ir mano galimybės neišsenkamos.
Neatsitiktinai prozininkas, satyrikas ir žurnalistas Petras Žemkauskas (nuotraukoje) atkreipė dėmesį į Beresniovo karikatūrų filosofiškumą, kuri padeda išvengti inertiškumo, atveria netikėtas gelmes. Itin ryškūs bruožai – šmaikštumas, profesionalumas ir originalumas.
Pabrėžta meniškumo svarba. Meniškumo, kurį lemia talentas, laisvos asociacijos, metaforiškumas. Vladimiro piešiniai žadina sąmonę, skatina apsidairyti, įdėmiau pažvelgti į save. Kūryboje nemaža žaismės, nūdienos laiko aktualijų, derinių, drąsių bandymų, kuriuos neretai vainikuoja sėkmė.
Prisimintina, kad V. Beresniovas nuo 1973 – ųjų aktyviai dalyvauja tarptautiniuose karikatūrų parodose – konkursuose. Toks bendradarbiavimas su pasauliu – viena iš tobulėjimo prielaidų. Pelnytas ne vienas medalis, diplomas ar premija. (Apie tai kalbėjo Rita Norkienė). Aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose. „Jis vienas iš tų, kurių dėka pasaulis sužinojo apie Lietuvos karikatūrą“ (Laimonas Inis).
Turbūt niekas nesistebi, kad Vladimiras Beresniovas – Barbė devyndarbė. Rašo ir vlaberizmus – satyrinius aforizmus. Šio žanro mini tekstuose lakoniška poetika nuspalvinamos realios išgyvenimo akimirkos, moraliniai, doroviniai idealai. Sykį žurnalisto paklaustas, kodėl rašąs vlaberizmus, V. Beresniovas (nuotraukoje) atsakęs:,,Gyvenimas liejasi per kraštus. Todėl… rašau ir paišau, paišau ir rašau.. .Beje, žodinė kūryba taip pat lydi nuo vaikystės. Rašiau eilėraščius, apsakymus, o dabar pašmaikštauju vlaberizmais…“
Gausūs palyginimai, kreipiniai, šmaikštūs posakiai, primenantys patarles ir priežodžius, sukuria jaukią būseną ir atmosferą. Nemažus jų pluoštus autorius yra paskelbęs įvairiuose laidiniuose. Ryškiausias pavyzdys – jo paties suvenyrinė mažo formato knyga „Geriau ragas ant kaktos…“ Čia žodinė kūryba vykusiai derinama prie piešinio (karikatūros). Tačiau tai jokie prierašai, nors kai kuriais atvejais gali ir asocijuotis savita mintimi.. Pluoštas aforizmų, išspausdintų jo knygoje „Linksmoteka“ ( 2008). Be šių minėtų, Vladimiras yra išleidęs dar tris originalias knygas bendru pavadinimu – „Vlaber. Karikatūros).
Buvo prisimintos ir kitos veiklos kryptys: knygų apipavidalinimas, t. p. draugiškų šaržų, žinomų žmonių portretų, kuriuos mielai dovanoja, piešyba. Ypač ryškią vagą dailininkas išvaręs apipavidalindamas kauniečių rašytojų, žurnalistų, kitų autorių originalias knygas. Sumaniai ir kūrybiškai prisidėjo leidžiant UAB „Dajalita“ knygų seriją „Likimai“ – apie pasaulinio garso rašytojus, menininkus, keliautojus, mokslininkus (iš viso 16 tomų).
Derėtų priminti, jog Vladimiras yra LDS ir LŽS narys, šešti metai vadovauja Kauno žurnalistų senjorų klubui MES. Dėl to, kas čia pasakyta (ir nepasakyta) Vladimiras Beresniovas dažnai atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre. Apie jį rašė ir teberašo plunksnos bičiuliai, kolegos, jo talento gerbėjai.
Vienas jų – žurnalistas ir publicistas Povilas Antanas Kaunas neseniai išleistoje savo knygoje „Kad rytojus šviesėtų“ išspausdino plačią apybraižą „Tikro lietuvio beieškant“, kurioje nauju rakursu pažvelgė į kūrybingą Beresniovo biografiją, gyvenimo sudėtingumus, šeimos peripetijas…
Matyt, dėl to į parodos atidarymą atėjo nemažas būrys publikos. Vladimirą šiltai pasveikino Muravos bendruomenės delegacija. Jos pirmininkė Vida Jasaitytė dėkojo dailininkui už jo produktyvumą, gražias iniciatyvas, aktyvų dalyvavimą miesto ir krašto kultūriniame gyvenime.
Renginiui vadovavo parodos organizatorė ir iniciatorė „Vitebsko“ bibliotekos vedėja Rita Noreikienė.
LŽS nario Ričardo Šaknio nuotr.