Mantas Martišius, LŽS narys, Radijo ir televizijos komisijos pirmininkas
Kad Kinija meta iššūkį JAV nei paslaptis, nei naujiena. Įdomiau kita. Kinija sugeba pasauliui rodyti būtent tokį paveikslą, kokio nori, o savo bėdas tyliai „šluoja po kilimu“. Pamodeliuokim. Jauna kinų pora perka butą – dar nepastatytą. Kinijoje taip perkama didžioji dalis būsto: pasirašai sutartį, paimi paskolą, ir pinigai keliauja vystytojui dar prieš tai, kai iškyla sienos.Tik štai vystytojas tarkim, „Evergrande“ subankrutuoja ir darbus sustabdo. Namas lieka betono skeletu. Gyventi jame negalima. O bankui mokėti reikia. Visą įmoką. Rizika krenta ne ant vystytojo. Ant pirkėjo…
2022-aisiais tūkstančiai tokių pirkėjų paskelbė paskolų streikus. Nemokėsim, kol namas nebus baigtas. Ką pirmiausia padarė valdžia? Ne, ne vystytojus sudrausmino. Ji ištrynė žinutes apie streiką iš socialinių tinklų. O kas nutinka tam, kuris teismo priteistos skolos vis dėlto negrąžina?
Pilietis patenka į laolai (liet. – skolų vengėjas) sąrašą. Tai nesąžiningų skolininkų registras, kurį tvarko Aukščiausiasis Teismas. Ir prasideda.Negali nusipirkti lėktuvo bilieto. Negali nusipirkti greitojo traukinio bilieto. Vaikai negali mokytis brangesnėse privačiose mokyklose. O kai kam nors paskambini, žmogus vietoj įprasto signalo išgirsta įrašą, kad skambina nesąžiningam skolininkui.
Vieša gėda kaip vykdymo įrankis. Tokių asmenų apie 13 milijonų (4,3 karto daugiau nei visoje Lietuvoje gyventojų). Bet didžiausia bėda ne butas ir ne sąrašas. Didžiausia bėda ta, kad viešai apie tai prasižioti beveik neįmanoma. Valdžia kontroliuoja informacinę erdvę, ir nepatogios žinutės tiesiog dingsta. Galioja paprasta, bet velniškai efektyvi taisyklė: jei ko nėra informacinėje erdvėje – tai neegzistuoja.
Štai kodėl Kinijos fasadas toks gražus. Ne todėl, kad po juo nieko nėra.O todėl, kad tau neleidžiama pamatyti, kas ten yra.
