Sekmadienio rytas, paženklintas vaivorykšte, o pirmadienio naktis – kruvinuoju mėnuliu…

Salomėja KARVELYTĖ, Lietuvos tarptautinio krikščioniškojo universiteto studentė

Vaiv_2_II_d.jpg



Žiniasklaida dabar apie viską rašo, todėl siunčiu žurnalistų svetainėn savo pastebėjimą. 2015-ųjų rugsėjo 27-osios, sekmadienio rytą, pirmąkart  vaivorykštę pamačiusi virš Baltijos jūros,  todėl ją telefonu nufotografavau. 

Per trejus studijų metus Lietuvos krikščioniškame universitete (LCC), tokį reiškinį pamačiau pirmąkart. Apie tai paklausti keli klaipėdiečiai patvirtino, jog tai reta  Baltijos jūros vaivorykštė (nuotraukoje: ji – virš Melnragės).





Vaiv._II.jpgApie pusę aštuonių prabudusi nuo ryškių saulės spindulių, pastebėjau, kad pradėjo dulksnoti lietutis. Tuo metu į Baltijos jūrą ir  įsirėmė tik vienas vaivorykštės puslankis, su gerai matoma ryškia spalvų gama nuotraukoje, (to akys nepastebėjo) jau galima įžvelgti ir šalimais esantį neryškų atvirkštinį juostos spalvų vaizdą… 

Po dešimties minučių visus klaipėdiečius ir miesto svečius jau džiugino didžiulis, abiem galais jūrą pasiekęs  vaivorykštės lankas. Sakoma, kad išvysti ,,laumės juostą“ yra geras likimo ženklas, be to, visus džiuginanti vaivorykstė nepaprastu šviesos ir spalvų žaismu. 

Pamatyti dvigubą vaivorykštę – dar didesnė laimė. Legendos teigia, kad žmonės, nusifotografavę vaivorykšte fone, sulaukė neįtikėtinos sėkmės ir praturtėjo. Tačiau negalima rodyti į vaivorykštę rodomuoju pirštu, nes žmogus pradės … kūprintis.




Men_II.jpg
Šį rugsėjo sekmadienio vakarą nustebino labai giedras dangus ir kur kas didesnis (sako, kad net 14 proc.), nei paprastai, mėnulio skersmuo (nuotraukoje – virš automagistralės Klaipėda –  Kaunas). 

Skaičiau, kad  ryškiai šviečiant, retai, tačiau galima pamatyti ir vadinamą mėnulio vaivorykštę, kuri dažniausiai  viesiems atrodo balta.







Rugsėjo 28-ąją daugelis Lietuvoje laukė pirmadienio ryto, ketvirtos valandos  ir vienuolikos minučių, kad per pilnatį pamatytų ir pilną Mėnulio užtemimą, kuris paskutinį kartą buvo užfiksuotas 1982 metais, o kitas ateis tik 2033- iaisiais. Visiškas užtemimas įvyksta, kai  Žemei keliaujant  ji atsiduria tiesiai tarp Mėnulio ir Saulės. 

Tokio visiško Mėnulio užtemimo metu jis būna raudonos spalvos, todėl  ir vadinamas „kruvinuoju“. Deja, net ir tie, pavyzdžiui kauniečiai, kurie norėjo pamatyti tokį Mėnulio vaizdą, šį kartą nusivylė. Jį buvo paslėpę debesys. Gal dėl to, kad pas mus  ir be  tokios Mėnulio spalvos, ne tik Lietuvos  keliuose, yra daug kraujo…



Men_3_II_did.jpg