Manau, kad puikiai žinau, kiek baltymų, riebalų ir angliavandenių turi gauti mano organizmas, kad darniai suktųsi visi jo ratukai. Mano pažįstama tiesiog skrupulingai laikosi dienotvarkės.
Iš ryto ji valgo vaisius ir saldumynus, tai yra angliavandenius, per pietus – daržoves, mėsą ar žuvį, o vakare baltymus. Ji reguliariai neša savo kūną į treniruoklių salę, kankina jį eidama su lazdomis, girdo tik kalnų šaltinio vandeniu. Maitina vaisiais, kurie Lietuvoje nebuvo purkšti chemikalais. Prausiasi natūraliais prausikliais, tepasi sertifikuotais kremais.
Keliaudama ji vežasi didelį lagaminą, nes miega tik savo patalynėje. Vaisių neima į rankas nei turguje, nei parduotuvėje, nes skaitė, kad jie nupurkšti tokia bjaurastimi, nuo kurios galima susirgti naujovišku, vaisiniu nagų grybeliu. Ji labai užsiėmusi ir negali išklysti iš ritmo, nes privalo nuolat gerti piliules, valančias tai vieną, tai kitą organą, ji turi tiek darbo, kol patenkina savo kūno reikmes…
Kol kas ji pavydėtinai sveika… bet tokia nelaiminga, nors neprisipažįsta. Jos veide -nė lašo palaimos. Ji negali karštą pavakarę paprasčiausiai nuvažiuoti prie Kauno marių ir išsimaudyti. Mat jos sveiko gyvenimo būdo programoje numatytas koks nors kitas veiksmas, be to, marios tikriausiai labai nešvarios. Artimieji nuo jos nusisuko, paliko ramybėje, jie taip ir pasakė: „Tu myli tik save.“
Kaip teigia išminčiai, pats svarbiausias punktas gyvenimo dėsnių registre yra meilė. Nemylėti labai paprasta: nemyliu ir viskas. Garsiai įtikinėjame, kad esame tolerantiški, pakantūs, tačiau širdyje audžiame nemeilės audimėlį.
Ar prisimenate, kokie buvo praėję metai? Kur atostogavote, su kuo, kąjautėte? Kokių meilės dovanų gavote ir patys dovanojote? Kas tai buvo? Padėka, išreikšta litais, alkoholio buteliais, kavos pakeliais ar saldainių dėžutėmis? Aš, prisipažinsiu, prisimenu: pamečiau skėtį, rugsėjį ir spalį sirgau. O kaip visus metus pragyvenau? Ką padovanojau draugei? Prašė pinigų. Ar apsikabinau paduodama vokelį?
Viena vieniša moteris sėkmingai plėtoja greitai išpopuliarėjusį verslą- apsikabinimai pagal iškvietimą. Pradėjo nuo vienišų senukų, paskui pasipylė ir vidutinio amžiaus, ir net jaunų žmonių užsakymai.
Ir aš išmėginsiu apsikabinimų terapiją. Kol šilta ir visi plonai apsirengę, kad pajustume abipusį artumą. Netrukus turėsiu apsilankyti pas šeimos gydytoją. Po vizito būtinai ją apkabinsiu. Ir mėlynių pardavėją- kad jam, visą dieną trypčiojančiam šalia automobilio bagažinės, būtų smagu. Ir paniurusį taksistą, kuris nepatenkintas, kad mane netoli vežė. Paskui socialiniuose tinkluose paakinsiu visus dažniau apsikabinti.
Nuotraukoje: Publikacijos autorė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė Daiva Budrienė
Ričardo Šaknio nuotr.