Kaunas. (ELTA). Idėjos, kuriomis pasidalyti su kauniečiais sumanė sostinėje aktyviai veikiančio „Metro sąjūdžio” organizacijos nariai, plačiajai visuomenei gal mažai žinomos, bet įvairių valdžių atstovai apie jas tikrai ne kartą girdėję.
Diskusijoje, antradienio vakarą surengtoje Kauno žurnalistų namuose, kalbėta susisiekimo, didmiesčių ryšių, kol kas tik projektuose ir idėjos autorių svajonėse gyvuojančio dvimiesčio bei kitomis temomis. Žinoma, dėmesio skirta ir būsimajam Vilniaus metro, kurio įgyvendinimo idėjai jau ne vienas dešimtmetis metų suėjo. Labiausiai gilintasi į argumentus ieškant atsakymo į retorinį klausimą: ar kada nors taps Kaunas Lietuvos vartais į pasaulį.
Lietuvos inžinierių sąjungos narys, „Metro sąjūdžio” valdybos pirmininkas Juozas Zykus garantavo: tikrai taps, nes visos prielaidos tam yra, tereikia iš peties padirbėti bei įgyvendinti keletą tarptautiniu mastu reikšmingų projektų. Vienas jų susijęs su dabar tiesiama europine geležinkelio vėže. Ji turėtų tapti jungtimi ne tik tarp pirminiame projekte numatytų miestų, bet ir tarp Vilniaus oro uosto (Kauno) bei Karmėlavos oro uosto, tuo būdu dar labiau įtvirtinant ką tik atidaryto Palemone intermodalinio terminalo reikšmę.
Iš esmės pertvarkyti reikia visą Lietuvos transporto sistemą. Anot J. Zykaus, 2007-aisiais Kaunas transporto spūstyse prarado 2,7 milijardo litų, Vilnius – 4 milijardus. Gyvenimas privers, J. Zyko teigimu, įgyvendinti ir tas idėjas, kurias daug kas dabar gal vadina utopinėmis.
Miesto savivaldybės atstovų šiame Kaunui reikšmingame susitikime nesimatė. Diskusijoje dalyvavęs Kauno rajono mero pirmasis pavaduotojas Kęstutis Povilaitis teigė, kad idealus variantas būtų ne autotransporto sąskaita spręsti susisiekimo tarp Palemono ir Karmėlavos problemą, nes tarša rajonui smarkiai padidėtų.
„Kažin, ar nebuvo galima iš karto nuo Palemono atšakėlę projektuoti ir bėgius įrengti? Kodėl to nepadaryta? Mes palaikom ir geležinkelio, ir metro idėją. Žodis – specialistams, kurie turėtų nuspręsti, kas Kauno rajonui ir Kauno miestui, pagaliau, ir Vilniui, į kurį srautai keliaus, bus naudingiausia”, – sakė rajono vicemeras.
Dvimiestis, apie kurio projektą ne kartą diskutavo tiek sostinės, tiek Kauno miesto politikai (net atitinkamų sprendimų dėl jo įgyvendinimo savivaldybių tarybos priėmė, deja, – stalčiui) vėl prisimintas diskusijoje Kaune.
Urbanistas, profesorius Jurgis Vanagas sakė, jog Vilnius Lietuvos žemėlapyje atrodo gan ekscentriškai, nes yra ne šalies viduryje, bet visai pasienyje. Pro Lietuvą praeina keli tarptautiniai transporto koridoriai. Vienas jų jungia Vilnių su Kaunu, iš kurio dirbti į sostinę kasdien keliauja nemažai kauniečių.
„Dvimiestis visų pirma turi garantuoti gerą susisiekimą tarp miestų. Geležinkelis to „nepatemps”, greičiai – ne tie, nebent jis būtų vienbėgis. Bet galbūt tik mūsų vaikaičiai tokį Lietuvoje turės, gal šio amžiaus pabaigoje?
Kadangi pirmoji sostinės metropoliteno, kuris jau šiais metais turėtų būti pradedamas tiesti, stotis numatyta Pilaitėje, racionalu būtų, kad iki jos ateitų ir naujoji geležinkelio linija iš Kauno. Pasaulio miestų vystymosi praktika rodo: jeigu miestas yra intensyvių kelių sankryžoje, jis auga kaip ant mielių. Taip turėtų augti ir Kaunas”, – sakė profesorius.
Kaune gyvenantis, darban į sostinę kasdien važinėjantis susisiekimo ministro patarėjas prof. Gediminas Petrauskas diskusijoje prisiminė, kiek projektų mėgino „stumtelėti” tų, kurie priima lemiamus sprendimus, link. Bet…ir dabar apie tuos pačius projektus tebekalbama.
„Įsitikinau, kad pridaryta daug šunybių. Atrodo, planai – visiems suprantami, viskas aišku, ko reikia, bet įgyvendinama visai kitaip arba niekaip. Visų pirma, manyčiau turi būti geležinkelyje istoriškai atstatytas pirmasis bėgių kelias. Deja, kol kas nežinia kieno valia visi keleiviai nustumti į ketvirtą kelią, arčiau sandėlių, o ne miesto vartų.
Dabar sakoma, kad svarbiausia – mūsų saugumas. Gerai, dirbam ta linkme. Pastatėm intermodalinį terminalą, bus ir europinė vėžė. Tačiau jei geležinkelis ateina iki terminalo, tai kur toliau nuo jo? Kur keliai automobiliams? Sako, bus, gal už poros metų, gal dar vėliau. Ir tą „kelyną” bruka ne į Palemoną, bet kitapus autostrados. Dėl saugumo? Kažin, kaip tik priešingai. Tarkim, atvažiuos pora dviratininkų su kuprinukėm. Tilto ar estakados galuose jas padės, juk niekas nesaugo. Ir…babach, – nelieka nieko, kaip Donecke. Blogiausia, kad nėra kas susišneka, kas mato visumą ir pasako, ką pirmiausia ir kaip reikia daryti”, – neslėpdamas nusivylimo kalbėjo prof. G. Petrauskas.
Naujienų agentūrai ELTA pasidomėjus, kokie krovinių srautai paskaičiuoti Kaune, Marvelėje, Nemuno krante jau pradėtam statyti krovinių uostui, jei pati upė nusekusi ir laivybai netinkama, profesorius ištarė: „Nemuno visai nebeliko”.
„Ne epizodiškai gilinti upę reikia, nes tai nieko nekeičia, bet žūtbūt reikia Nemuną grąžinti į buvusius krantus. Visas pasaulis naudoja patvankas, kurios būtų tinkamos ir Lietuvai. Kaunui reikėtų Nemune dviejų tokių patvankų, jos padėtų vandens lygį pakelti. Dešimt metų tai įrodinėjam, bet nieko negalim nuveikti. Jau, jau projektas beldžiasi į Seimo duris, tik kad vis jos neatsiveria”, – sakė susisiekimo ministro patarėjas G. Petrauskas.
Diskusijos iniciatorių nuomone, laivybai tinkama upe vėl tapęs Nemunas tikrai paįvairintų kauniečių (ir ne tik jų) gyvenimus. Savaime aišku, – ir dalį susisiekimo problemų. Priminta, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą Kauno upių uoste švartavosi 39 keleiviniai laivai. O buvo netgi toks metas, kai laivai keleivius plukdydavo, pasinaudodami kanalų sistema, maršrutu Baltijos jūra-Juodoji jūra.
Nuotraukose: Svečių susitikimas su žiniasklaidos atstovais Kauno žurnalistų namuose. Viršuje, pirmoji iš kairės, šios publikacijos autorė, LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė, Eltos korespondentė Birutė Mačienė
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.
