Praktiniame seminare ,,Žurnalistika ir žmogaus teisės – profesinių standartų praktinis taikymas“ Kaune dalyvavo ir kalbėjo LŽS konsultantas, Lietuvos advokatūros sekretorius dr. Audrius Bitinas.
Tiek advokatai, tiek žurnalistai – laisvųjų profesijų atstovai, o „laisvoji profesija“ traktuojama kaip profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu požiūriu nepriklausomai, teikdami intelektualines paslaugas klientams ir visuomenei.
Pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo metu svarstomas socialinio modelio keitimo klausimas, todėl, anot jo, būtina kelti kai kuriuos laisvųjų profesijų atstovams aktualius klausimus, siekiant, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, patvirtintos tam tikros pataisos. Pavyzdžiui, laisvosioms profesijoms atstovaujančių asmenų pajamų mokesčio dydžio suvienodinimas (kaip žinia, vieni laisvųjų profesijų atstovai šiandien moka 15 proc. dydžio pajamų mokestį, kiti – vos 5 proc., nes taip numato dabar veikiantis įstatymas).
Žurnalistų sutartys
Kalbėdamas apie žurnalistų darbinę veiklą pranešėjas pabrėžė ilgus metus gyvuojančią tvarką, kai žurnalistas dirba įgijęs individualios veiklos pažymą arba, antras variantas, pagal dvi – darbo ir autorinę – sutartis. Pastarasis modelis yra sutinkamas dažniausiai.
(Nuotraukoje: Kaunietės žurnalistės – seminaro klausytojos)
Autorinė sutartis sudaroma dėl konkrečių straipsnių parašymo, aptariant joje visas detales – straipsnio apimtį, terminą, turinį ir kt. Vis dėlto darbas vien pagal autorines sutartis – didelė skriauda žurnalistui. Kaip žinia, iki 2009 metų žurnalistai neturėjo jokio socialinio draudimo (nuo autorinių sutarčių), todėl išėjusieji į pensiją pakraupdavo sužinoję, kokia ji apgailėtina. Tai dėl to, jog iki minėto laikotarpio žurnalistai mokėdavo mokesčius tik bazinei pensijai gauti.
Lygiai tokia pati lemtis ištiko ir advokatus, todėl dabar svarstoma, ar nevertėtų kurti laisvųjų profesijų atstovams specialius fondus, kad būtų išplėtotos jiems taikomos socialinės garantijos.
Advokatų atlyginimai
Pranešėjas neslėpė nuostabos dėl daug metų vyraujančios visuomenės nuomonės, esą advokato profesija yra patraukli visų pirma viliojančiais atlyginimais. Tai, anot jo, netiesa: daug uždirba nebent didelėse, garsiose advokatų kontorose dirbantys advokatai, tačiau tokių šalyje esą yra vos apie 2 proc. Likusią tokias paslaugas teikiančių darbuotojų dalį sudaro pavieniai advokatai, kurių atlygis už teikiamas paslaugas anaiptol nėra įspūdingas. Tarkime, rajonuose advokato atlyginimas už 1 valandą esą yra apie 40 litų (vertinant praėjusių metų duomenis), tačiau iš šios sumos atskaičiavus valstybei sumokamus mokesčius, patento kainą, patalpų nuomos kainą, kanceliarines išlaidas ir kt., advokatui lieka vos pusė minėtos sumos. Vadinamųjų komercinių advokatų paslaugos vertinamos brangiau (už valandą 200 – 300 litų), tačiau vėlgi apie pusę šios sumos, anot pranešėjo, „suryja“ mokesčiai ir kitokios su darbine veikla susijusios išlaidos.
Advokatų veiklos principai
Pranešėjas paminėjo pagrindinius principus, kuriais, teikdami paslaugas klientams, remiasi advokatai. Tai veiklos teisėtumas (privaloma licencija), advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas, advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija, kliento paslapties neatskleidimas, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas, nepriekaištinga reputacija.
(Nuotraukoje: dr. Audrius Bitinas sveikina LŽS narę, laikraščio ,,Akistata” redaktorę Aureliją Žutautienę)
Būtent nepriekaištingos reputacijos visuomenė reikalauja ir iš žurnalistų. Deja, tiek tarp advokatų, tiek tarp žiniasklaidos atstovų pasitaiko asmenų, paminančių gerą, garbingą vardą – nederamais veiksmais ir poelgiais sumenkinančių, pažeminančių savo reputaciją ir smarkiai pakenkiančių visai profesijos kolegų gildijai.
Garbės teismo galios
Kaip žurnalistai, taip ir advokatai turi savo Garbės teismą, kurio nariai nagrinėja kolegų prasižengimus ir net turi teisę prisidirbusį advokatą išbraukti iš advokatų sąrašo. Skundų dėl esą netinkamo vieno ar kito advokato elgesio gaunama nemažai, visi jie atidžiai išnagrinėjami.
(Nuotraukoje: LŽS pirmininko pavaduotoja VDU prof. Audronė Nugaraitė seminaro pažymėjimą įteikia internetinės svetainės www.ukininkopatarejas.lt žurnalistei Indrei Levickytei)
Anot pranešėjo, bene dažniausiai problemų kyla dėl advokato nenoro/atsisakymo teikti advokatų Garbės teismui informaciją, tai yra pasiaiškinti dėl kliento skunde nurodytų faktų teisingumo, pagrįstumo. Už atsisakymą teikti paaiškinimus, arba, kitaip sakant, nenorą bendradarbiauti advokatas gali susilaukti griežtos bausmės.
Bene dažniausiai pasitaikanti advokatų nuodėmė – bylų vilkinimas. Tiesa, šią ydingą praktiką (kaip ir kitus advokatų padaromus nusižengimus) tikimasi pagaliau išgyvendinti, nes teismas patvirtino naujausią praktiką, pagal kurią savivaldos institucijai suteikta teisė spręsti klausimą dėl nuobaudos prasižengusiam asmeniui skyrimo.
Vis dėlto net ir pašalintieji iš advokatų sąrašo asmenys gali nekliudomai verstis advokato veikla. Tarkime, gali pasiskelbti teikiantys pagalbos besiskiriančioms poroms paslaugas, konsultuojantys tam tikrais juridiniais klausimais ir pan. To neturėtų būti.
Klientų pretenzijos
Advokatų klientai šiandien yra pakankamai reiklūs. Įtardami, kad advokatas savo paslaugas įvertino per brangiai, klientai gali sutartyje numatytą paslaugų kainą ginčyti (tokią galimybę yra išaiškinęs Aukščiausiasis Teismas).
(Nuotraukoje: Seminaro klausytojas, LŽS narė Džiuljeta Kulvietienė)
Būna, kad advokatas klientui dalį sumokėtų pinigų sugrąžina, būna, kad savo ankstesnių pretenzijų klientas, gavęs daugiau informacijos apie suteiktas paslaugas, atsisako.
Dėl advokatų veiklos Lietuvos advokatūra per metus vidutiniškai gauna 360 skundų.
Advokatų savivalda
Advokatų savivaldą įgyvendina Lietyuvos advokatūra. Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 2000 advokatų ir apie 1000 jų padėjėjų. Visi advokatūros sprendimai priimami visuotiniame susirinkime, advokatai turi savo pirmininką, Drausmės komitetą, Garbės teismą ir kitus „padalinius“. Advokato misija – efektyviai atstovauti ginamąjį.
Advokatai, kaip ir žurnalistai, gina žmogų ir jo teises – tai dar vienas šių profesijų atstovus vienijantis panašumas.
Advokatų bendruomenės problemos
Pranešėjas akcentavo, jog advokatų bendruomenė dažniausiai susiduria su tokiomis problemomis: advokatų nedrausmingumu, profesinės etikos pažeidimais, advokatūros įvaizdžio menkinimu; pasitaiko, kai advokato vardu naudojamasi neteisėtai (pavyzdžiui, teisininkas pasiskelbia konsultuojantis klientus vienais ar kitais klausimais); klientai dažnai reiškia nepasitenkinimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės (esą „valdiški“ advokatai ne taip stengiasi, jų atstovaujamos bylos teismuose daugiausia yra pralaimimos) ir t. t. Visa tai rodo, kad sistema pribrendusi reformai.
Advokatų sveikata
Advokatais gali dirbti tik sveiki piliečiai – norint tapti advokatu, būtina pateikti psichiatro pažymą, kad asmuo yra geros sveikatos. Tokią pažymą būtina atnaujinti kas penkerius metus. Tiesa, pakeitęs gyvenamąją vietą asmuo gali pateikti pažymą apie nepriekaištingą savo psichikos sveikatos stovį net ir turėdamas psichikos sveikatos problemų (tarkime, vakarykštis Klaipėdos gyventojas atvyksta gyventi į Kauną, o šio miesto gydymo įstaiga juk neturi jokių duomenų apie to asmens psichikos būklę, vartojamus vaistus ir pan.). Neišspręsta ir kita problema – dėl psichikos sutrikimų ar priklausomybės ligų asmuo gali gydytis privačiai, todėl jokiuose medicininiuose dokumentuose to asmens sveikatos problemos neatsispindės.
(Nuotraukoje: Audronė Nugaraitė ir laikraščio ,,Lietuvos totoriai” redaktorius Galim Sitdykov)
***
Baigdamas pranešimą advokatas dr. Audrius Bitinas akcentavo, jog tiek advokatų, tiek žurnalistų bendruomenės turi „savo kiemo“ problemų, kurias reikia drąsiai įvardyti ir stengtis kuo greičiau spręsti. Ir, suvienijus jėgas, sąžiningai ir atsakingai dirbti tą patį darbą – ginti žmones ir jų teises…
Nuotraukoje: (viršuje) Praktiniame žurnalistų seminare Kaune pranešimą skaito Lietuvos advokatūros sekretorius Audrius Bitinas
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.