,,Tai buvo puikus žurnalistų praktinis seminaras! – su pasididžiavimu 2015-ųjų birželio 6-ąją sakė LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos narė, laikraščio ,,Ūkininko patarėjas” žurnalistė Rasa Prascevičienė.
Visi, kurie dvi dienas praleido jaukiame miesto kampelyje, Kauno žurnalistų namų lauko kavinėje ,,Vasaros olimpas” buvo dėkingi LŽS ir Fridricho Eberto fondui už renginį tema ,,Žurnalistika ir žmogaus teisės – profesinių standartų praktinis taikymas”.
Tie, kurie ,,viską žino, moka, gali”, neatėjo. Tai jų valia…O tie, kurie įdėmiai klausėsi, konspektavo išgirstas mintis, jomis nori pasidalinti ir su internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt skaitytojais.
Talentinga žurnalistė, internetinės svetainės emedicina.lt redaktorė, žurnalo ,,Farmacija ir laikas“ korespondentė Virginija GRIGALIŪNIENĖ, iš karto, tik pasibaigus praktiniam seminarui Kaune, parašė mums pirmąjį, o jų bus bene septyni, rašinį apie tai, kas jaudina žiniasklaidos žmones, ką ji pati išgirdo ir sužinojo praktiniame seminare Kaune.
Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriaus Viktoro Popandopulos sukaupta patirtis daugiausia susijusi su radijo ir televizijos reguliavimu. Jam taip pat tekę prisidėti prie Visuomenės informavimo įstatymo kūrimo – buvęs šio įstatymo projektą rengusios darbo grupės sudėtyje. Šiame seminare V. Popandopula gvildeno žurnalistinės etikos peripetijas radijuje ir televizijoje.
Apie tai, ko žurnalistai neturėtų pamiršti…
V. Popandula ištarti pirmieji žodžiai seminaro dalyviams, ypač dirbantiems spaudos leidiniuose, buvo ganėtinai skausmingi: didžiausią auditorijos dalį šiandien „susigriebia“ televizija, o spaudos žiniasklaida – jau pakeliui į užmarštį…
Jis apžvelgė, kokie teisės aktai reguliuoja žiniasklaidą, kokio pobūdžio skundų dažniausi sulaukiama dėl paviešintos informacijos, kokie pažeidimai šioje srityje daugiausia nustatomi.
Kaip žinia, vienas pagrindinių įstatymų, kurių kiekvienas, taigi ir žurnalistai, privalome laikytis, yra šalies Konstitucija. O Visuomenės informavimo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis leidėjų ir informacijos skleidėjų veiklą. Dar labai svarbu nepamiršti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo, mat būtent su šio įstatymo nuostatų pažeidimais esą susiduriama itin dažnai.
Šiuo metu senojo Žurnalistų etikos kodekso pagrindu yra rengiamas naujasis kodeksas, taip pat, kaip akcentavo pranešėjas, nevalia pamiršti ir kiekvieno leidėjo, kiekvienos redakcijos „vidinio kodekso“. Kiek populiarūs pastarieji, deja, galima tik spėlioti, nes tokiomis temomis leidėjai nelabai linkę atvirauti.
Apie žurnalistinės etikos laikymąsi…Kaip bebūtų gaila, tačiau, anot V. Popandopulos, etikos laikymasis kai kurioms visuomenės informavimo priemonėms yra nė motais. Dar daugiau! Net ir išgirdus oficialias pastabas, lyg niekur nieko skleidžiama netiksli, vartotoją klaidinanti informacija!
Štai viena nacionalinė televizija už akivaizdžius žurnalistinės etikos pažeidimus buvo pripažinta neetiška (tai pirmas atvejis lietuviškosios žiniasklaidos istorijoje!), bet, nepaisant to, toji pati televizija netrukus pasiskelbė… pati
turinti savo etikos kodeksą ir savo darbe juo besivadovaujanti!
Apie atsakomybės ribas…
Anot pranešėjo, Vyriausybės nutarimu (2010 m. lapkričio 22 d.) nustatytas neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos žymėjimo ir skelbimo aprašas. Verta žinoti tai, kad atsakomybė už tokios informacijos žymėjimą ir skelbimą tenka jos rengėjui/ skleidėjui. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pats turi įvertinti informaciją, kurią ruošiasi skelbti, ir jei įvertins/paženklins klaidingai, laukia nemenkos baudos.
Kita, anot pranešėjo, didelė problema – viešųjų asmenų šar
žavimas ir jo ribos. Yra Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kuriame apie tai būtent ir kalbama. Taip, viešieji asmenys gali būti daugiau kritikuojami, Žurnalistų etikos kodeksas nebus pažeistas. Tačiau jei ekspertai nustatys, kad ribos – peržengtos, vadinasi, taip teismas ir turės konstatuoti. Nors teisėjas galbūt su tuo ir nenorėtų sutikti.
Pranešėjas atkreipė dėmesį į užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos priemones, pabrėždamas, jog tai – ne „užsakomosios medžiagos“, o parengtų medžiagų (vaizdo klipų ir pan.) patalpinimas tam tikruose interneto kataloguose. Tai esą daroma siekiant labiau įtikti vartotojui, kad jis su galbūt dominančia informacija (filmas, žinių laida, vaizdo reportažas ir pan.) turėtų galimybę susipažinti jam priimtinoje, jo paties pasirinktoje vietoje ir pageidaujamu laiku.
Apie skundus ir jų nagrinėjimą…
Visuomenės informavimo etikos asociacija, anot pranešėjo, yra savireguliacinė institucija, tarp kurios funkcijų yra ir gaunamų skundų nagrinėjimas.
O skundų sulaukiama kuo įvairiausių. Yra suinteresuotų asmenų skundai (kai asmuo, perskaitęs apie save žiniasklaidos priemonėje, mano, kad pažeistos jo teisės) ir nesuinteresuotų asmenų skundai (kai pilietiškai nusiteikę gyventojai jaučia pareigą pranešti apie, jų įsitikinimu, fiksuojamas negeroves).
Gaunamus skundus dar galima grupuoti į skundus dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo; dėl neetiškai reiškiamos nuomonės; dėl tikrovės neatitinkančių ar netikslių faktų paskleidimo; dėl nesuteiktos teisės atsakyti į reiškiamą kritiką ir pan.
Paminėdamas nesuinteresuotų asmenų pateiktų skundų grupę, pranešėjas ją išskaidė į skundus dėl draudžiamos informacijos paskleidimo, dėl neigiamų ar neapykantą skatinančių komentarų, dėl netikslios informacijos pateikimo, dėl pateiktos informacijos žalingo/neigiamo poveikio nepilnamečiams ir kt.
Viktoras Popandopula kiekvienam šiam atvejui pateikė pavyzdžių, kartu supažindindamas su priimtais sprendimais. Buvo akcentuota, jog toli gražu ne visais atvejais skunduose konstatuojami faktai pasitvirtina, skundas pripažįstamas pagrįstu.
Apie dažniausiai nustatomus pažeidimus…
Bene dažniausiai nustatoma, kad autoriaus nuomonė vieno ar kito asmens atžvilgiu buvo pareikšta neetiškai; kad nebuvo suteikta teisė aprašomam/ kritikuojamam asmeniui atsakyti/pasisakyti; kad publikuotu straipsniu ar ištransliuota laida buvo padarytas neigiamas poveikis nepilnamečiams asmenims.
Apie pažeidimų priežastis…
Dažniausi žiniasklaidos priemonių pasiteisinimai, nagrinėjant gautą skundą, esą būna tvirtinimas, kad norėta patenkinti visuomenės interesą, nes manyta, kad publikuojama informacija turės didelį atgarsį, nepagalvojant, kad gali būti peržengtos ribos (ypač aprašant nepilnamečių asmenų asmeninio gyvenimo detales, paskleidžiant jų asmens duomenis, fotografijas ir pan.). Kita priežastis – žiniasklaidos priemonės savininkų įtaka informacijos leidėjams/skleidėjams. Taip pat – milžiniška konkurencija tarp viešosios informacijos leidėjų/skleidėjų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (paprastai vardan finansinės naudos) kartais nusispjaunama į komisijos užfiksuotą pažeidimą bei skirtą nuobaudą ir lygiai tokiais pačiais metodais vadovaujantis dirbama toliau! Pavyzdžiui, viena televizija atitinkamu laiku rodydavo serialą, kuris savo turiniu, siekiant apsaugoti nepilnamečius, privalėjo būti rodomas kitu laiku. Nepaisant to, kad televizija buvo nubausta už įstatymu apibrėžtų nuostatų bei reikalavimų nesilaikymą, serialo laikas taip ir liko nepakeistas. Nors viešai nebuvo pripažinta, akivaizdu, jog tai – didžiulės konkurencijos su kita televizija pasekmė. Kartu – ir finansinis suinteresuotumas.
Tą įrodo dar vienas pranešėjo pateiktas pavyzdys: įstatymas draudžia reklamuoti suaugusiems skirtas prekes ir paslaugas jaunesniems asmenims skirtose laidose. Nepaisant to, vyresnio amžiaus vaikams skirtoje TV laidoje, reklamos bloke, parodoma apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių reklama, skatinanti šių priemonių įsigyti. Tai – akivaizdus pažeidimas, tačiau televizija, net ir sumokėdama už tokį pažeidimą didelę baudą, akivaizdu, turi mažesnių materialinių nuostolių, nei nutraukdama pasirašytą kontraktą su tokios reklamos užsakovu.Pranešėjas reziumavo, jog skleidžiant pozityvią praktiką, aiškinant etikos normas, aptarinėjant vidinius kodeksus, rengiant diskusijas profesinės etikos laikymosi temomis ir t. t. daug tikimasi iš savireguliacijos. O kartu ir laukiama didesnių žurnalistų pastangų dirbti kitaip – laikantis teisės aktų, žurnalistinės etikos bei nepamirštant atsakomybės…
Nuotraukose: (viršuje) Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula; (viduryje) grupė seminaro dalyvių; (apačioje) praktinio seminaro pažymėjimą LŽS pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė įteikia žurnalistei, šio rašinio autorei Virginijai Grigaliūnienei
www.kaunozaurnalistai.lt nuotr.