”Pati svarbiausia ir šviesiausia mano gyvenime yra širdies bažnyčia , kuri priklauso mano sielos vyskupijai … Mano širdies bažnyčioje nėra patarnavimų ir rinkliavų , čia nereikia eiti išpažinties ir ji nedominuoja jokiuose kaltinimų įtarimų sąrašuose … Mano širdies bažnyčioje nėra nei kryžių , nei klauptų , nei švęsto vandens dubėnėlių … Joje nereikia vaikščioti pirštų galais ir žiūrėti į prie kryžiaus prikalto Dievo kraujuojančias vinis … Mano širdies bažnyčioje nėra aukų dėžutės ir liepsnojančių žvakelių piramidės , čia negroja vargonai ir neskamba varpai , čia niekas nerakina durų ir neuždarinėja langų , o vėją pasitinka kaip popiežių … Mano širdies bažnyčia neprašo melstis už mano nuodėmes ir paklydimus , už kurių prasideda vyturių rožančių skveras su lietaus klavesinų plaukiančiomis melodijomis … Mano širdies bažnyčia – laikina , kaip ir aš pats , bet gal būtent tai ir yra tikroji mudviejų stiprybė … ” (Marijus Budraitis)
LŽS nario, dailininko Vladimiro Beresniovo piešinys