Per pirmąjį ketvirtį LRT auditorija padidėjo 5,8%, o reklamos – rėmimo anonsų, socialinių projektų klipų – televizijoje liko penktadalis buvusio kiekio. Šie metai LRT pirmieji be komercinės reklamos.
Audrius Siaurusevičius, LRT generalinis direktorius, teigia, kad komercinė reklama iš LRT pasitraukė taip pat sklandžiai, kaip į Lietuvą atėjo euras, – viskas vyko vienu metu.
„Žiūrovai reagavo teigiamai, nors ir esame sulaukę pasipiktinusių vartotojų nuomonių, kad reklama niekur nedingo, tačiau iš tiesų liko tik kultūros, sporto renginių rėmimas, socialinė reklama, – tai, kas yra leidžiama įstatyme“, – kalba p. Siaurusevičius.
Žiniasklaidos planavimo agentūros OMD skaičiavimais, per 2015 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, LRT televizijoje liko 19% buvusio reklamos kiekio. Komercinių renginių rėmėjų reklama šį sausį–kovą sudarė šiek tiek daugiau kaip 10% viso reklamos kiekio, o didžioji dalis teko socialiniams projektams.
Pirmąjį šių metų ketvirtį žiūrovų labiausiai pastebėti šie LRT rėmėjai: viešbutis „Navalis“ (naujojo projekto „Delfinai ir žvaigždės“ rėmėjas), saldumynų gamintoja „Rūta“ (Nacionalinio „Eurovizijos“ dainų konkurso rėmėja), „Gelomyrtol“ (bi-atlono transliacijų per „LRT Kultūra“ rėmėjas), pjūklai STIHL (LKL transliacijų rėmėjas), taip pat – medicinos klinika „Northway“, farmacijos bendrovė „Deutsche Homoopathie Union“.
„30% visos likusios komercinių rėmėjų reklamos sudaro medikamentų reklama – farmacininkai nenori prarasti vyresniojo amžiaus auditorijos šiame kanale“, – šypsosi Rasa Venclovaitė, OMD Televizijos skyriaus vadovė.
Simboliškai augo
LRT bendrosios auditorijos dalis lyginamąjį ketvirtį išaugo 5,9% (nors rinkos dalis didėjo simboliškai – nuo 8,5% iki 9%). „Vyresnieji žiūrovai įpročių nekeitė. Labiausiai žiūrimumo rodikliai augo 25-34 metų grupėje – net 60%. Vyrai ir sostinės gyventojai, sumažėjus reklamos LRT televizijoje, kanalą šiais metais žiūri taip pat dažniau“, – skirtumus vardina p. Venclovaitė.
OMD atlikta apklausa rodo, kad 57% LRT žiūrovų pastebėjo, jog nuo sausio 1 d. neliko komercinės reklamos (50-59 metų grupėje ši dalis siekia 72%). Tačiau daugiau nei 60% sako, kad kanale likusi socialinė reklama ir anonsų blokų intarpai palieka įspūdį, jog reklama niekur nėra dingusi.
Dauguma (daugiau kaip 80%) teigiamai vertina, kad Nacionalinėje televizijoje neliko komercinės reklamos, tačiau, jų teigimu, tai nekeičia žiūrėjimo įpročių – daugiau nei pusė respondentų (54%) teigia televizijai laiko skiriantys tiek pat, kiek ir anksčiau.
Visgi ketvirtadalio respondentų įpročiai pasikeitė: 9% pradėjo žiūrėti LRT, o 15% pradėjo žiūrėti dažniau (daugiau vyrų nei moterų atsakė, kad dabar televiziją žiūri dažniau ar apskritai pradėjo ją žiūrėti).
Pasak p. Siaurusevičiaus, pereinant prie kito finansavimo modelio, nebuvo keliamas tikslas padidinti auditoriją.
„Auditorija auga tada, kai jai pasiūlomas kokybiškas turinys.Reklamos buvimas ar nebuvimas nėra lemiamas veiksnys. Tačiau dabar mes galime skirti daugiau lėšų programoms kurti, tad pamažu matysime ir augančią auditoriją“, – neabejoja p. Siaurusevičius.
Reklamos užsakovai kiti
Didžiausi LRT komercinės reklamos užsakovai 2014 m. buvo „Tele2“, „Camelia“, „Walmark“, „Omnitel“, „Maxima LT“. Jie sudarė beveik ketvirtadalj viso buvusio reklamos kiekio.
„Tele2“, „Omnitel“ ir „Maxima LT“ pernai LRT tekusias investicijas šiemet paskirstė tolygiai tarp kitų TV kanalų, „Camelia“ daugiau lėšų skyrė LNK grupei. „Walmark“ šiemet daugiau reklamuojasi TV3.
Pasak p. Venclovaitės, nelikus galimybės reklamuotis LRT, didesnė reklamos dalis nukeliavo į LNK grupę, tačiau visi lietuviški kanalai jaučia augimą.
„Dar prieš gerą savaitę iš LNK grupės gavome pranešimą, kad jos didžioji mažųjų kanalų eterio dalis balandį jau iš anksto
yra persipildžiusi reklama, to anksčiau nėra buvę“, – priduria p. Venclovaitė. Daugiau komercinių rėmėjų reklamos per LRT, tikėtina, matysime per didžiuosius renginius – artėjančią „Eurovizįją“, Europos futbolo čempionatų atrankas.
„Apie šį kanalą verta galvoti tiems, kurių reklamos biudžetai yra mažesni. Pasirinkus tikslingą rėmimo projektą, dažnu atveju tai yra galimybė tapti matomam ir nepaskęsti dideliame reklamos sraute“, – kalba p. Venclovaitė.