Pokalbis su Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytoja kardiologe, LSMU doktorante Julija Borkyte – Šileikiene, kuri pirmoji Lietuvoje sėkmingai išlaikė Europos kardiologinės prevencijos subspecialybės egzaminą.
-Julija, dažnas paciento klausimas, ko reiktų imtis, norint nesirgti ŠKL?
– Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Svarbiausia išlaikyti reguliarų fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, normalų kūno svorį, darbo ir poilsio režimą, vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tikslinga reguliariai tikrintis arterinį kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės rodiklius, ypač jei yra rizikos veiksnių ar šeimoje sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis. Net ir nedideli gyvenimo būdo pokyčiai, atliekami nuosekliai, gali reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pasidalinkite pamokančia ir labiausiai įsiminusia paciento ligos istorija?
– Vienas įsiminusių klinikinių atvejų buvo 27 metų vyras, aktyviai
sportuojantis, kuris po krepšinio treniruotės patyrė miokardo infarktą. Šis atvejis priminė, kad medicina neturi absoliučių taisyklių ir, kad svarbu vertinti ne stereotipus, o konkretų pacientą bei jo simptomus. Jauni žmonės taip pat gali sirgti sunkiomis širdies ligomis dėl genetinių veiksnių, nediagnozuotų būklių ar kitų priežasčių. Didžiausia šio atvejo pamoka buvo tai, kad negalima nuvertinti paciento nusiskundimų vien dėl jo amžiaus ar geros fizinės formos. Laiku atpažinti simptomai, greita diagnostika ir skubus gydymas šiuo atveju buvo lemiami. Tai dar kartą patvirtino, kad budrumas, kritinis mąstymas ir individualus požiūris į kiekvieną pacientą yra ne mažiau svarbūs nei technologijos ar tyrimai. Šis atvejis taip pat sustiprino mano įsitikinimą, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencija bei visuomenės švietimas yra svarbūs visoms amžiaus grupėms, o ne tik vyresniems žmonėms.
– Kokios dažniausios klaidos, kurias daro jauni žmonės, manydami, kad jų širdis yra per jauna susirgti?
-Viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, kad jaunas amžius savaime apsaugo nuo -krūtinės skausmas, neįprastas dusulys, širdies permušimai ar staiga sumažėjęs fizinis pajėgumas. Kita klaida – manymas, kad sportiška išvaizda visada reiškia gerą sveikatą. Nors fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių širdies sveikatos veiksnių, jis neapsaugo nuo visų rizikų. Egzistuoja genetiniai veiksniai, įgimtos širdies ligos ar kitos būklės, kurios gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų. Taip pat jauni žmonės dažnai nuvertina miego, streso ir gyvenimo ritmo įtaką. Šiandien neretai didžiuojamasi gebėjimu dirbti iki išnaktų, mažai miegoti ir nuolat skubėti, tačiau širdžiai tai nėra palanku. Galiausiai, daugelis mano, kad profilaktiniai sveikatos patikrinimai reikalingi tik vyresniame amžiuje. Betgi, paprastas kraujospūdžio, cholesterolio ar šeiminės ligų istorijos įvertinimas gali padėti laiku pastebėti padidėjusią riziką. Todėl jauniems žmonėms visada sakau: jūsų širdis yra jauna, bet ne nepažeidžiama. Kuo anksčiau pradedame rūpintis savo sveikata, tuo didesnė tikimybė ilgai išlikti sveikiems ir aktyviems.
-Tavo mokslinio tyrinėjimo sritis – vyresnio amžiaus pacientų fizinio pajėgumo ir sveikimo prognozavimas po atliktų širdies operacijų. Patarkite, kaip didinti atsparumą ligoms ir operacijoms, kurios visus mus ateityje gali ištikti?
– Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikimo sėkmę didele dalimi lemia tai, kokios būklės žmogų liga ar operacija užklumpa. Savo tyrimuose nagrinėju vyresnio amžiaus pacientų fizinį pajėgumą prieš širdies operacijas ir matau, kad žmonės, turintys didesnius organizmo rezervus – geresnę fizinę būklę, savarankiškumą, pakankamą raumenų jėgą ir aktyvų gyvenimo būdą – dažniausiai greičiau atsigauna ir lengviau įveikia gydymo iššūkius. Todėl patarčiau kiekvienam į sveikatą žiūrėti kaip į ilgalaikį kapitalą. Atsparumą stiprina ne vienas konkretus veiksmas, o visuma: judėjimas, socialinis aktyvumas, gebėjimas valdyti stresą, nuolatinis mokymasis, visavertė mityba ir dėmesys emocinei sveikatai. Visa tai padeda išsaugoti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie įvairių išbandymų. Kitaip tariant, mes negalime visiškai išvengti ligų ar operacijų, tačiau galime pasirūpinti, kad jas pasitiktume kuo stipresni – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Būtent tai ir yra tikrasis atsparumas.
-Kokia fizinio aktyvumo veikla rodote pavyzdį savo pacientams?
– Asmeniškai mėgstu bėgioti ir žaisti lauko tenisą. Bėgimas man padeda palaikyti ištvermę, o tenisas suteikia ne tik fizinio krūvio, bet ir azarto bei gerų emocijų. Vis dėlto pacientams visuomet pabrėžiu, kad nėra vienos visiems tinkamos sporto šakos. Svarbiausia – rasti veiklą, kuri teiktų malonumą ir taptų reguliaria gyvenimo dalimi. Vieniems tai gali būti bėgimas ar tenisas, kitiems – vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar mankšta namuose. Geriausias fizinis aktyvumas yra tas, kurį žmogus gali išlaikyti ilgą laiką. Todėl savo pavyzdžiu stengiuosi parodyti, kad judėjimas neturi būti pareiga – jis gali būti natūrali ir džiugi kasdienio gyvenimo dalis, padedanti išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą.
