2015-ųjų kovo 14-ąją įvyko LŽS Vilniaus skyriaus ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas, kuriame ilgametė rūpestinga ir iniciatyvi vilniečių ,,vairininkė” Aurelija Arlauskienė perdavė skyriaus valdybos pirmininkės pareigas Aldonai Armalei.
,,Apie įvykusį susirinkimą informuos nauja vadovybė”,,- rašo mums el. laiškutyje Aurelija Arlauskienė.- ,,Galų gale šeštadienį man pavyko atsisakyti visų siūlomų pareigų ir likti eiline Vilniaus skyriaus valdybos nare. Aš nuo šiol atsidėsiu kūrybai, projektams.”
Džiaugiamės, kad šiandien galime pristatyti kūrybingos žurnalistės Aurelijos Arlauskienės autorinius darbus. Vilniaus žurnalistų namuose (Jogailos g. 11) atidaryta Aurelijos fotografijų paroda „Paulavos respublikos atšvaitai“. Ekspozicijoje – kelios dešimtys nuotraukų, kuriose užfiksuoti buvusios Paulavos respublikos didybės blyksniai, t.y. tai, ko per kelis šimtmečius nesunaikino žmogus ir laikas. Paulavos respubliką prieš 246 metus (1769-aisiais) įkūrė dvasininkas Povilas Ksaveras Bžostovskis, pardavęs Bžostovskių rūmus Vilniuje ir nusipirkęs Merkinės dvarą su jam priklausiusiais kaimais (iš viso 3040 ha).
Bžostovskio įkurtoje respublikoje, turėjusioje tikslą įgyvendinti pavyzdinę santvarką, atitikusią to meto pažangiąsias socialinės minties tendencijas, buvo savi įstatymai, vėliava, herbas, antspaudas, pinigai; čia buvo sukurta uniformuota, šautuvais ir patrankomis ginkluota valstiečių milicija, sugebėjusi didvyriškai pasipriešinti Rusijos agresoriams 1794 metų sukilimo metu. Čia įdiegtas laisvės siekis vedė Paulavos valstiečius ir jų palikuonis ir į 1831 metų sukilėlių gretas. Respublika, gyvavusi 25 metus, buvo sunaikinta caro kariuomenės.
„Dabartiniame Šalčininkų rajone, vos už trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, stovi buvusią didybę liudijantys griuvėsiai, – sako žurnalistė A.Arlauskienė. – Pasak prof. Alfredo Bumblausko, tuo metu buvo sakoma, kad valstybėje yra trys respublikos: Lenkijos, Lietuvos ir Paulavos.
Šis posakis rodo, kokią ypatingą reikšmę visuomenė teikė Paulavai. Reiškinys neturėjo precedento Vidurio Europoje, tai buvo viena iš radikaliausių antrosios XVIII a. pusės valstiečių reformų Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Ir tai turėtų žinoti kiekvienas Lietuvos pilietis. Turėtų didžiuotis, kad būta tokių šviesių, gyvenimą ir turtus savo artimo gerovei paaukojusių žmonių“.
2014 metais apie Paulavą, jos įkūrėją pirmą kartą lietuvių kalba išleista A.Arlauskienės sudaryta knyga „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ (aut. A.Arlauskienė, L.Jurgelevič, R.Šmigelskytė-Stukienė), sėkmingai pristatyta Knygų mugėje ir kitose šales erdvėse: Vilniaus Rotušėje, Utenos A. ir M.Miškinių viešojoje, Vilniaus „Saulutės“ bibliotekose ir kt.
Daugiau informacijos – www.paulavosrespublika.blogas.lt
Nuotraukose: Vilnietė žurnalistė Aurelija Arlauskienė; Pirmasis parodą apžiūrėjo Aurelijos kolega – publicistas, muzikos kritikas, estrados ir masinių renginių režisierius Kazimieras Šiaulys; Buvusio dvaro griuvėsiuose žaidžia debesys ir saulė; Koplytėlė – neatsiejama Paulavos respublikos dalis
Dainiaus Radzevičiaus, Viktorijos Liauškaitės ir Aurelijos Arlauskienės nuotr.