Nedaug Kaune buvo akcentų, kad 2015-ųjų kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penktosios metinės. Ir reklaminių stendų, kviečiančių į šventinius renginius, buvo nedaug. Viską užgožė Savivaldybių rinkiminė agitacija ir propaganda. Tačiau kauniečių garbei žurnalistai visai Lietuvai turi pranešti: Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis tiek daug žmonių buvo sulaukęs tik Atgimimo sąjūdžio laikais!
Tai akivaizdžiai byloja, kad mes tikrai mylim Lietuvą! Ir ne tik kauniečiai, menantys prieškario ar sovietinius laikus. Iškilmingame minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo labai daug jaunimo, gimusių laisvoje ir nepriklausomoje mūsų valstybėje. Graži ir prasminga buvo Kauno moksleivių ir visuomeninių organizacijųatstovų eisena nuo Kauno arkikatedros bazilikos iki Laisvės paminklo, kuris buvo nuklotas pavasarinių gėlių žiedais.
Sprendžiant pagal gausų kauniečių, tikrų patriotų suėjimą Karo muziejaus sodelyje, dar neaišku, ar pralaimės dabartinis Kauno meras Andrius Kupčinskas savo oponentui, visuomeninės organizacijos ,,Vieningas Kaunas” vadovui Visvaldui Matijošaičiui rinkimuose dėl miesto vadovo posto… Juo labiau, kad A.Kupčinsko niekas ,,nenušvilpė”, bet nuoširdžiai jam plojo. Mero sveikinimas kauniečiams:
,,25-eri Laisvės metai! Per tiek laiko užauga ir subręsta nauja karta, nauja jėga miesto gyvenime.
Koks buvo Kaunas prieš ketvirtį amžiaus? Prisiminkime, kiek daug visko įvyko: čia užgimė Sąjūdžio banga, atsinaujino mokyklos ir darželiai, puošėsi pagrindinės miesto gatvės, vystėsi verslas, statėsi nauji pastatai, iškilo „Žalgirio” arena, atsirado tai, be ko neįsivaizduojame šiandienos Kauno. Pakilimai ir nuosmukiai – tai yra gyvenimas, laisvo Miesto alsavimas ir nuolatinis bėgimas pirmyn, tik pirmyn – į savo svajonę. Laisvė – oras miesto plaučiuose, žmonės – kraujas miesto venose. Mes visi – amžinojo Laisvės miesto piliečiai. Už Kauną, už savo svajonę! Su Kovo 11-ąja – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!“
Šiame šventiniame renginyje žmonių skaičius tikrai buvo rekordinis per pastaruosius 25 metus, tačiau žurnalistų akivaizdžiai buvo mažai, ypač televizijos operatorių. Suprantama, žiniasklaida Kaune merdi, o sostinės televizijos neskuba ir nenori filmuoti tai, kas Kaune gražu, nes jiems ,,įdomiau” mūsų mieste įvykę nusikaltimai ar net menkavertės sensacijos.
O filmuoti Kaune šį kartą buvo ką. Įspūdingai atrodė per patį vidurdienį į dangų paleistos raketos, kurios tiksliai ir taisyklingai paskleidė geltoną, raudoną ir žalią – mūsų vėliavos spalvas. Apskritai, tokią gausybę vėliavėlių kauniečių rankose irgi neteko pastaraisiais metais regėti
Savo meistriškumą pademonstravo ir trys parašiutininkai, tiksliai pataikę į jiems nusileisti paliktą vietą Nepriklausomybės aikštėje. Šventės dalyviai negalėjo plojimų. Tiesa, prie pat muziejaus stovintys kauniečiai pyko, kad Karo policijos pareigūnai neleidžia pakilti tuščiais laipteliais ir iš viršaus pažvelgti, kaip atrodo Vytauto Didžiojo karo muziejaus aikštė.
Ir žurnalistai, užvertę galvas ir iškėlę savo fotoaparatus, iš apačios žvelgė į laiptų aikštęlę – tribūną, kurioje buvo tik keturiese, pasakę neilgas sveikinimo kalbas. Tai puiku, tačiau kodėl, kaip ir sovietiniais laikais per demonstracijas prie Donelaičio gatvėje įrengtos tribūnos, niekas neprileidžia ,,liaudies“? Tada gal ir buvo ko bijoti. Tačiau kodėl ir šiandien, po 25 laisvės ir nepriklausomybės metų, vis dar vengiama savo tautos?
www.kaunozurnalistai.lt nuotr.