Ankstyvą 2015-ųjų kovo 11-osios rytą, eidama 85-uosius metus mirė žinoma inžinierė architektė, architektūros istorikė, architektūros mokslų daktarė, humanitarinių mokslų habilituota daktarė, Valstybinės ir Lietuvos Mokslo premijų laureatė, Lietuvos nusipelniusi architektė, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierė Algė Regina Grinevičiūtė – Jankevičienė.Velionė Algė Regina Jankevičienė gimė 1930 06 27 Kaune, mokėsi J.Damijonaičio pradinėje mokykloje ir 2–joje mergaičių gimnazijoje, kurią baigė 1949 metais. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros specialybę. Baigusi institutą 1955 metais pradėjo dirbti Kauno tarprajoniniame architektūros reikalų skyriuje architekte. 1956 metais Statybos ir architektūros institute ji tapo jaunesniaja mokslo darbuotoja, studijavo aspirantūroje. 1963 metais apgynė architektūros mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją Viduramžių Lietuvos visuomeninių pastatų architektūra.
Statybos ir architektūros institute 1963-1966 metais ji dirbo vyresniąja mokslo darbuotoja, 1966-1975 metais – moksline sekretore, o nuo 1975 metų – Architektūros istorijos sektoriaus vedėja.1997-2002 metais dirbo Kultūros ir meno institute, 2002-2003 – Kultūros filosofijos ir meno institute Vilniuje.
Algė Regina Jankevičienė 2000 metais Vytauto Didžiojo universitete apgynė habilituoto daktaro disertaciją ,,Lietuvos medinė sakralinė architektūra: bažnyčios, koplyčios ir varpinės.” 1958 metais buvo viena iš pirnųjų Lietuvos architektų sąjungos narių, kuriai suteiktas meno kūrėjos statusas. Ji paskelbė daugiau nei 280 straipsnių, mokslo studijų apie Lietuvos gotiką, liaudies architektūrą. Mokslinių tyrimų sritys taip pat buvo neogotika, neoromanika, mediniai sakraliniai pastatai. A. R. Jankevičienė vadovavo penkių tomų Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvado architektūros paminklų dalies rengimui (išleisti Vilniaus ir Rytų Lietuvos tomai).
Svarbiausios knygos ir spausdinti darbai: Vilniaus senamiesčio ansamblis (1969), Vilniaus gotikos ansamblis (1981), Lietuvos architektūros istorija (bendraautorė, I tomas – 1987; II tomas –
1994; III tomas – 2000: IV tomas 2015), Vilniaus architektūra (bendraautorė ir mokslinė redaktorė, 1985), Kauno architektūra (bendraautorė, mokslinė redaktorė, 1991), Lietuvių liaudies architektūra (bendraautorė, 1968), Žemaičių medinių bažnyčių architektūra (1996), Vilniaus didžioji sinagoga (1996), Lietuvos medinė sakralinė architektūra (1998), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė (sudarytoja, mokslinė redaktorė ir bendraautorė, 2002), Lietuvos mūrines koplytėlės (su M.Kuodiene, 2004).
Žinoma kultūros istorikė, habilituota daktarė Ingė Lukšaitė apie Algės Reginos Jankevičienės mokslinį ir kūrybinį darbą rašo:
„Algė Jankevičienė moksliniame darbe gebėjo suderinti plataus užmojo sintezę su detaliais architektūros statinių lauko tyrimais. Ji apibendrino kitų tyrėjų ir dalį duomenų pati surinko apie 265 bažnyčias, 220 varpinių ir 100 koplyčių. Jos tyrinėjimai apėmė to meto Lietuvos valstybės architektūros visumą: didžiuosius sakralinius pastatus, mažąją sakralinę ir pasaulietinę architektūrą. Šį stilių tyrė matydama platų Europos architektūros istorijos kontekstą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotikos raidą lygino su Vidurio ir Vidurio Rytų Europos kraštų architektūros formų kaita. Ji nustatė Lietuvos gotikos raidos ypatybes, priėjo išvados, kad Lietuvą pasiekė jos vėlyvosios formos, apibūdino Lietuvos sakralinių gotikos pastatų būdinguosius bruožus: pristatytus aštuoniakampius į viršų laibėjančius bokštus, nesikartojančio piešinio skliautus navose, kiek kitokias bažnyčios vidaus erdvės skirstymo proporcijas. Išžvalgė Lietuvos gotikos bažnyčių ir koplyčių skliautus ir susistemino juos; priėjo išvados, kad Lietuvos statiniams būdingi vidurinę navą ir presbiteriją dengiantys žvaigždiniai ir tinkliniai, o siauras šonines navas – tinkliniai ir krikštoliniai skliautai. Visai Vidurio Rytų Europos architektūros istorijai yra vertingos jos išvados apie gotikos stiliaus elementų raišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės beveik visų religijų sakralinių pastatų architektūroje, tarp jų ir plačiai paplitusiame XVI amžiaus stačiatikių bizantinio stiliaus sakraliniuose pastatuose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. A. Jankevičienė yra žymiausia Lietuvos gotikos architektūros istorikė, įjungusi Lietuvos gotikos istoriją į Europos architektūros raidą“.
Už darbą ,,Lietuvių liaudies architektūra” 1970 metais su grupe kolegų ji apdovanota Valstybine premija, 1980 metais suteiktas Lietuvos nusipelniusios architektės Garbės vardas. Algė Regina Jankevičienė vadovavo penkių tomų Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvado architektūros paminklų dalies rengimui (išleisti Vilniaus ir Rytų Lietuvos tomai).
2003 metais ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2004 metais už darbų ciklą Lietuvos sakralinės architektūros tyrimai (1957 – 2003) suteikta Lietuvos Mokslo premija. Milžiniško mokslinio ir kūrybinio darbo reikšmę geriausiai apibūdina pačios architektės moto: ,,Stengtis, kad nuveikti darbai būtų ilgaamžiškesni už gyvastį.”
Algė Regina Jankevičienė užaugino sūnų – LRT televizijos žurnalistą Jurą Jankevičių.
Buvę velionės bendradarbiai
Urna su velionės Algės Reginos Jankevičienės palaikais bus pašarvota ,,Rimties” laidojimo namuose (A.Juozapavičiaus g. 1 Kaunas). Atsisveikinimas kovo 13 d., penktadienį nuo 15 val. Urna išnešama kovo 14 d, šeštadienį, 14 val. Laidotuvės vyks Petrašiūnų kapinėse.Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdyba ir grupė miesto žurnalistų skaudžios netekties valandą iš visos širdies užjaučia savo buvusį bendradarbį, dabar LRT televizijos žurnalistą Jurą JANKEVIČIŲ netekus mylimos mamytės. Tegul Tavo netekties skausmas, pasidalintas su mumis, būna perpus lengvesnis. Stiprybės ir Ramybės, kolega.