Lygiai po mėnesio, 2015-ųjų kovo 1-ąją, Lietuvoje vyks savivaldos rinkimai, pirmąkart bus tiesiogiai renkami merai. Svarbus ir atsakingas darbas laukia šalies žiniasklaidos ir kiekvieno, rinkimų temą nušviečiančio, žurnalisto.
Kaskart prieš rinkimus, ypač savivaldybių tarybų, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija sulaukia klausimų dėl žurnalistų įtraukimo (įsitraukimo) į rinkimų kampanijas, dalyvavimo partijų sąrašuose, atviro simpatijų ar antipatijų demonstravimo partijoms ir kandidatams.
Paprastai į politines batalijas įtraukiami labiau žinomi, vardą visuomenėje susikūrę žurnalistai. Jie tarsi masalas pritraukti rinkėjus. Tai iškreiptas demokratijos supratimas, kai ne darbais, o garsesnėmis pavardėmis mosuoja politikai, kai žurnalistai paverčiami rinkėjų apgaulės, pažadų dalijimo įrankiu.
LŽS Etikos komisija pabrėžia, jog nepriklausoma ir skaidri žurnalistinė veikla įmanoma tik tuo atveju, jeigu žurnalistas neprisiima jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui. Įsipareigojimai politikams, dalyvavimas politinėje-partinėje veikloje gali sukelti interesų konfliktus.
Taip pat neįmanoma įsivaizduoti nešališką žurnalisto darbą žiniasklaidos priemonėje, kurios redaktoriai, vadovai demonstruoja palankumą kuriai nors politinei grupei.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nurodo aiškiai atskirti nuo žurnalistų kūrinių reklamą, įskaitant ir politinę. Tiek šis kodeksas, tiek Reklamos bei Visuomenės informavimo įstatymai draudžia bet kokią paslėptą reklamą ir numato už tai atsakomybę.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija ragina žurnalistus nesivelti į rinkimų kampanijas, nedaryti politikams paslaugų paslėptos reklamos publikacijomis, nuotraukomis, vingriais prierašais, nenaudoti politinei ir kitokiai reklamai savo vardo, atvaizdo ir balso.
Gerbkime savo profesiją, žurnalisto vardą! Visuomenė mums suteikė teisę stebėti ir kelti negeroves. Teikti objektyvią ir įvairiomis nuomonėmis paremtą informaciją. Iš mūsų tikimasi ne pataikavimo politikams, valdžioms institucijoms, verslo interesams.
Tikras žurnalistas yra laisvas nuo įsipareigojimų įvairioms interesų grupėms, laikosi nuomonių įvairovės, profesinės etikos.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisija, atsakydama į LŽS skyrių paklausimus dėl žurnalistų dalyvavimo visuomeninių rinkimų komitetų veikloje bei kandidatavimo į atstovaujamosios valdžios institucijas šių komitetų rinkimų sąrašuose vertinimo, dar kartą pabrėžia, kad nepriklausoma ir skaidri žurnalistinė veikla įmanoma tik tuo atveju, jeigu žurnalistas neprisiima jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.
Politinė partija ir visuomeninis rinkimų komitetas skiriasi statusu, steigimo tikslais, veiklos pagrindais ir jos trukme. Tačiau visuomeninių rinkimų komitetų nariai ir politinių partijų nariai yra lygiaverčiai subjektai teikti kandidatų sąrašus rinkimuose. Politinių partijų ir rinkimų komitetų teisės ir garantijos nesiskiria, nes abu subjektai vienodomis sąlygomis gali teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą, vertybes, požiūrį. Partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, keldami kandidatus ar jų sąrašus dalyvauti rinkimuose, įsijungia į konkurencinę kovą dėl politinės atstovaujamosios institucijos formavimo.
Todėl žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai neturėtų dalyvauti nei politinių partijų, nei visuomeninių rinkimų komitetų veikloje, nes tai neišvengiamai ves į interesų konfliktą.
Nuotraukoje: Publikacijos autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas
Nuotr. iš asmeninio albumo