25 metų jubiliejų švenčiančio dienraščio „Lietuvos rytas” istorija jamžinta dokumentiniame filme. Jį „Lietuvos ryto” TV žiūrovai pamatys šiandien, sausio 13 dieną 18 val. 55 min.Filme „Lietuvos rytas“: 25 kovos ir vilčių metai“ pasakojama ir nepriklausomybę atgavusios Lietuvos, ir didžiausio jos dienraščio istorija.
Filmo pavadinimas – simboliškas. Tiek šaliai, tiek „Lietuvos rytui“ visus 25 metus netrūksta iššūkių, nors jie skirtingais laikotarpiais yra visiškai kitokie.
„Man – 27-eri, tad buvau vos dvejų, kai išėjo pirmasis „Lietuvos ryto“ numeris. Mintis, kuri įstrigo kuriant šį filmą, – šiandien mes gyvename ir dirbame labai patogiomis sąlygomis“, – prisipažino filmo autorė „Lietuvos ryto“ TV žurnalistė Monika Petkevičiūtė.
Kaip į trisdešimties minučių filmą sudėti įvykius ir pasakojimus, kurių pakaktų ne vienam vakarui? Filmo autorė nusprendė parodyti svarbiausius „Lietuvos ryto“ ir mūsų šalies įvykius, kad atskleistų, kaip per šiuos 25 metus keitėsi Lietuva ir dienraštis.
Tai natūralu. „Lietuvos rytas“ kūrėsi kartu su nepriklausoma Lietuva ir skaudžiai patyrė jai tenkančius išbandymus.
1990-ųjų sausio 1-ąją išėjo pirmasis dienraščio numeris, kovo 11-ąją šalis paskelbė
nepriklausomybę. Kai 1991-ųjų sausio 11-ąją sovietų desantininkai užėmė Spaudos rūmus, iš jų buvo išvaryta dienraščio redakcija.
Ekonomikos blokada, visos Lietuvos patiriami nepritekliai nesustabdė „Lietuvos ryto“. M.Petkevičiūtė neslepia – žvelgiant iš dabartinio jauno žmogaus pozicijų iššūkiai, kuriuos tada teko patirti, atrodo nesuvokiami.
„Kaip filme pasakoja dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas Algimantas Budrys, bendrovės direktorius važinėdavo su lagaminu grynųjų ir bandė iš Rusijos tiekėjų nupirkti laikraštinio popieriaus. Pirmuosius penkerius metus buvo labai nelengva“, – pasakojo filmo autorė.
Ryškus filmo akcentas – 1995-aisiais susprogdinta „Lietuvos ryto“ redakcija. Teisėsaugos tyrimai nedavė rezultatų -po dešimtmečio sukako senaties terminas, kaltininkai nerasti.
„Tai ir yra labiausiai stebinantis dalykas. Didelio dienraščio redakcijos sprogdinimas yra teroro aktas. Jo valstybė nesugebėjo išsiaiškinti.
Tačiau „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas filmo kūrėjams sakė numanantis, kas įvykdė šį nusikaltimą“, – pasakojo M.Petkevičiūtė.
Filmuotos dokumentinės medžiagos iš pirmųjų „Lietuvos ryto“ veiklos metų išliko nedaug, tačiau tų dienų sunkumus atspindi kadrai, vaizduojantys svarbiausius Lietuvos gyvenimo įvykius.
Juostoje užfiksuota daug žinomų žmonių – nuo lietuvių savimonę 30 metų budinančios grupės „Antis“ lyderio Algirdo Kaušpėdo, prezidentų Valdo Adamkaus ir Algirdo Mykolo Brazausko iki dainininko Marijaus Mikutavičiaus ir populiarių knygų autorės Kristinos Sabaliauskaitės. Galbūt šiandien ne visi ir žino, kad reikšminga šių dviejų žmonių karjeros dalis susijusi su „Lietuvos rytu“.
Nepamiršta ir „Lietuvos ryto“ misija Vilniuje atgaivinti krepšinį. Rimas Kurtinaitis su filmo žiūrovais dalijosi mintimis apie laikus, kai pergalės Europos turnyruose atrodė lyg svajonė.
Šiandien tai – tikrovė, kaip ir išskirtinė „Lietuvos ryto“ padėtis. Žiniasklaidos grupė vienija dienraštį, naujienų portalą ir TV kanalą.
„Norint aprėpti visus pasiekimus, atliktus žurnalistinius tyrimus, vaidmenį Lietuvos gyvenime nepakanka 30 minučių. Vis dėlto tikiuosi, kad svarbiausius dalykus filmas atspindės.
Mielai sukurčiau ilgesnę versiją, nes yra dar daug dalykų, kuriuos verta papasakoti“, – prieš dokumentinio filmo premjerą sakė M.Petkevičiūtė.