Dalia Poškienė, LŽS Kauno apskr. sk. valdybos narė
Mūsų internetinėje svetainėje praėjusiais metais buvo publikuotas Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrties skyriaus nario prof. Aleksandro Vitkaus straipsnis „Tarpukario Lietuvos patrioto Juozo Tomkaus kapo Kaune žurnalistinės paieškos“.
Į Aleksandro Vitkaus ir Lietuvos šaulių sąjungos nario Gintauto Tamulaičio giminių paieškas atsiliepė Prancūzijoje, Nicoje gyvenanti anūkė , taip pat Austrijojr gyvenantis anūkas. Šią vasarą pirmą kartą į Lietuvą buvo atvykusi anūkė Irene Pörtner kartu su dukra Julija. Viešnios apsilankė Vytauto Didžiojo karo muziejų, susipažino su ekspozicijomis. Kartu su muziejaus direktore Rita Malinauskienė ir muziejininkais susipažino su A. Vitkaus ir G. Tamulaičio rengiamos knygos fragmentais. Muziejaus rinkiniams karininko palikuonės padovanojo vertingas relikvijas – Jo 1936 m. diplomą už dalyvavimą Klaipėdos operacijoje bei majorui Juozui Tomkui priklausiusį laikrodį.
Viešnagės Lietuvoje metu aplankytos senelio ir prosenelio tarnybos bei kankinimo vietos. Kaune jos praėjo Juozo Tomkaus laidojimo procesijos keliu – nuo Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Daukanto gatve, Laisvės alėja, p Vytauto gatve iki buvusių Senųjų Karmelitų kapinių. Tenai uždegė žvakeles prie tyrinėtojų menamos palaidojimo vietos. Viešnios nuvyko ir į Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie J. Tomkaus kenotafo.
Raseiniuose buvo uždegtos žvakelės, kur 1925 metais palaidotas prosenelis – Antanas Tomkus, o 1926-aisiais prosenelė– Marjona Tomkienė-Bataitytė.
Klaipėdoje aplankė Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, pagerbė 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo vado Jono Budrio-Polovinsko ir jo žmonos kapą. Tenai pagerbtas vienas iš pagrindinių kovinės operacijos vadų – Mažosios Lietuvos savanorių štabo viršininkas Juozas Tomkus, slapyvardis Oksas.
Istorijos tyrinėtojai, LŽS narys prof. Aleksandras Vitkus ir LŠS narys Gintautas Tamulaitis, pradėję domėtis majoro J. Tomkaus asmenybe ir archyvuose ieškoti jo bylos, gali pasidžiaugti. Surado aštuonių puslapių J. Tomkaus bylą Lietuvos centriniame valstybiniame archyve, kuriame iki šiol net profesionalams istorikams nepavyko. Byla atskleidė ne tik Juozo Tomkaus gyvenimo smulkmenas, bet ir jo žūties aplinkybes. Po 85 metų atversti istorijos puslapiai, bylojantys apie karininką, teisininką, žurnalistą, buvusį žurnalo „Karys“ redaktorių, aktyvų Lietuvos Šaulių sąjungos 1-sios Kauno rinktinės tarybos narį.
Apie šį Lietuvos sūnų, jo gyvenimą, Aleksandras Vitkus ir Gintautas Tamulaitis rengia knygą „JUOZAS TOMKUS: 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo generalinio štabo viršininkas, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, žurnalistas“, kurioje – surasti archyviniai dokumentai, nuotraukos, kita istorinė medžiaga.