Šiandien, po 24 metų nuo 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių, prisimename tai, ką teko anuomet patirti. Tačiau tų įvykių liudininkų belieka vis mažiau ir mažiau… Gaila, bet apie Kauną ir jo žmonių indėlį saugant laisvę ir nepriklausomybę, neišleista nė viena knyga, sukurtas tik vienas dokumentinis filmas.
Gerai, kad bent Sausio įvykių metinių proga šalies žiniasklaida pateikia 1991-ųjų įvykių nuotrupas.
Savaitraštis ,,Laikinoji sostinė” išspausdino Artūro Jančio ir Vėjūnės Inytės publikaciją ,,Perspėjimas Rusijai iš Kauno pasiųstas jau 1991-ųjų sausį”. Pateikiame kelias ištraukas iš kolegų rašinio…
Eksponatų rasti sunku
Sumegzti praeityje nutrūkusius kovų už laisvę istoriją liudijančius ryšius vis sunkiau ne tik pavieniams asmenims, bet ir istorikams profesionalams. Tai patyrė Kauno IX forto muziejaus darbuotoja Valė Gutauskaitė.
Ruošdamasi kitais metais minėti Sausio 13-osios įvykių 25-metį muziejininkė ėmė ieškoti tų, kas galėjo išsaugoti to meto eksponatų.
„Pasirodė, kad daugelis žmonių saugo tik prisiminimus. Apčiuopiamų dokumentų, nuotra-kų daugelis arba visai neturėjo, arba pamanė, kad jie nebereikalingi, ir sunaikino“ – sakė VGutauskaitė.
Muziejininkė eksponatų pirmiausia ieškojo per žurnalistus. Gavo keleto fotografų išsaugotas nuotraukas, darytas kruvinų įvykiu metu Vilniuje.
Užrašinėjo pranešimus
Netikėtą lobį aptiko, kai kreipėsi į „Lietuvos ryto“ fotografą Modestą Patašių. Žurnalistas sausio įvykių metu dirbo Lietuvos televizijos Kauno skyriuje, pirmasis Sausio 13-osios naktį sėdo į televizijos vedėjo kėdę ir tiesioginiame eteryje pranešinėjo, kas vyksta mieste.
„Iš anksto jokio teksto paruošta nebuvo. Turėjome tik du laidinius telefonus. Jų numerius skelbėme eteryje. Žmonės skambino, pranešdavo, ką mato, kas vyksta.
Kolegos pranešimus užraši-nėjo ant lapelių ir nešė į televizijos studiją. Aš ir kiti kolegos juos skaitėme“ – prisiminė M.Patašius.
Kreipimusis siuntė ir paprasti kauniečiai, ir įvairios organizacijos. Taip pat į studiją atvykdavo įvairiausių svečių. Daugelis jų turėjo pasirašę tekstus, kuriuos po pokalbio su žurnalistais taip pat palikdavo studijoje.
Raštelius ketino išmesti
Tai truko 3 paras. Kai sąmyšis ir įtampa šiek tiek atslūgo, tele-vizijos darbuotojai nusprendė ap¬itvarkyti savo darbo vietą.
„Atėjau į studiją. Pamačiau, kad valytoja ima šūsnį lapelių su pranešimais ir meta į šiukš- liadėžę. Moterį sustabdžiau. Pamaniau, kad ateityje rašteliai gali būti vertingi dokumentai“ – sakė žurnalistas.
Jam pavyko išsaugoti 20 procentų raštelių, kurie buvo susikaupę per įtemptas sausio dienas.
Ilgus metus kaunietis dokumentus saugojo namuose.
„Nežinojau, kaip juos panaudoti, kam jie gali būti įdomūs. Todėl kai išgirdau, kad su sausio įvykiais susijusių eksponatų ieško muziejininkai, mielai juos paskolinau“, – sakė M.Patašius.
Vertėjos prašė nesišypsoti
IX forto muziejaus darbuotoja VGutauskaitė sakė, kad jos rankose dabar 240 lapelių su įvairiausiais anuomet kauniečių paliktais pranešimais. Jų ekspozicija bus parengta kitais metais.
Tačiau neįkainojamus eksponatus mielai sutiko parodyti.
Ypač jaudinantys yra paprastų žmonių ar įmonių darbuotojų pranešimai.
„Radviliškis Mandravickienė. Ar nereikia kraujo? Esu sena donorė, galiu duoti. Informuokite“
„Autocemento gamyklos darbininkė Rėvalienė Stasė. Kur galėčiau paaukoti pervesti mėnesio atlyginimą?“
„Akcinė bendrovė Diana dovanos septynis tūkstančius švirkštų“ „Svarbu Punskas Petras Gem- nickas 21 val. į Lazdijų muitinę atvežame medikamentų siuntą. Priimkite“.
Yra ir raštelis, kuriame parašyta ,,Vertėjos prašo nesišypsoti“ M.Patašius prisiminė, kad pranešimus į anglų kalbą tomis dienomis eteryje vertė Liucija Baškauskaitė.
Piešiniuose liejo jausmus
Įdomius daiktus – vaikų piešinius, kuriuose atsispindi sausio įvykių emocijos, išsaugojo ir dar viena kaunietė Nijolė Brencienė. Tuo metu moteris dirbo VKudirkos vidurinėje mokykloje dailės mokytoja.
„Po Sausio 13-osios įvykių ryte mokytojai ir vaikai rinkosi į pamokas. Visi buvome susijaudinę, sutrikę. Kai kurie vaikai su tėvais ką tik buvo grįžę iš Vilniaus, pabuvoję prie televizijos bokšto. Vienas berniukas pasakodamas apie tai, ką matė, verkė“ – prisiminė kaunietė.
Piešiniuose vaikai išliejo jausmus. Vieni vaizdavo lietuvaitę, apsuptą juodų varnų. Kiti piešė tankus, Lietuvos vėliavas.
Mokytoja išsaugojo šiuos piešinius. Tačiau einant metams popierius dūla, kai kurie piešiniai nyksta.
Nuotraukoje: Žurnalistas Modestas Patašius 2014 metų sausio 12-ąją Kauno televizijos studijoje, kurioje dirbo ir tą liūdną 1991-ųjų sausio 13-osios naktį
Fotografo Tomo Raginos (,,Kauno diena”) nuotrauka