Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo iškelti tiek visuomenei, tiek žurnalistų bendruomenei ir Lietuvos Respublikos Seimui aktualūs klausimai dėl žiniasklaidos atstovų akreditavimo Seime tvarkos aprašo, kurio pasiūlymus esu pateikęs Seimo kanceliarijai ir dėl kurių esu sulaukęs prieštaringų vertinimų. Siekdamas išsamiau paaiškinti šių pasiūlymų esmę ir aplinkybes, norėčiau patikslinti, kaip ši iniciatyva kilo, kokie buvo jos tikslai ir kt.
Prieš kurį laiką žiniasklaida glaustai, bet tiksliai priminė, kad Seimo kanceliarija kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama patikslinti žiniasklaidos akreditavimo tvarkos aprašą. Šiuo metu galioja 2007 metais patvirtinta tvarka. Seimo valdyba, kurios nariu aš esu, šių metų spalio mėnesį svarstė šį prašymą ir sutarė pateikti pasiūlymus kanceliarijai.
Laikydamasis šio sutarimo ir remdamasis Europos Parlamento ir kitų valstybės institucijų akreditacijos taisyklėmis, aš pateikiau savo pasiūlymus, kurie prieš tai buvo suderinti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamentu.
Yra žinoma, kad Seimo erdvės skiriamos į neviešą, administracinę ir viešąją erdves. Mano pateiktuose siūlymuose aptariamas žurnalistų patekimo ribojimas tik į neviešas Seimo rūmų administracijos erdves, taip pat žurnalistų aprangos kodas išskirtinių, iškilmingų renginių metu. Tokių renginių Seime yra vos du ar trys per metus, tačiau tai išties iškilūs, mūsų tautos ir valstybės gyvenime svarbūs įvykiai, kuriuose dalyvauja valstybės vadovai, visuomenės atstovai, diplomatinis korpusas, kiti svečiai. Esu įsitikinęs ir neabejoju, kad kiekvienas žurnalistas pritars, jog tai ne vien mūsų valstybės reprezentacijos, šalies kultūros, bet ir įvaizdžio klausimas, visiškai nesusijęs su žurnalistiniu darbu – galimybe rinkti ir skleisti aktualią informaciją.
Platesnės diskusijos galėtų pelnyti klausimas dėl žurnalistų prieigos ribojimo į administracines erdves, kuriose dirba daugiau kaip 600 neviešų asmenų, veikia Seimo finansų, riboto naudojimo dokumentų apsaugos ir kiti skyriai. Teikdamas pasiūlymą žurnalistų akreditacijai Seime atsižvelgiau ir į šių darbuotojų darbo sąlygas, taip pat kitų aukštų valstybės institucijų, pirmiausia Prezidentūros ir Vyriausybės, praktiką.
Paklaustas, ar šiose institucijose taikytinas ribojimas, manau, kiekvienas atsakingas žurnalistas patvirtins – kad taip. Ar prieigos prie neviešų administracinių erdvių Seime apribojimas yra žurnalisto veiklos laisvės varžymas – abejotinas klausimas, tačiau tikrai ne „uždarytas“. Tikiuosi, kad artimiausiu metu ir kiti Seimo valdybos nariai pateiks savo pasiūlymus, kurie bus apibendrinti, o iškilus klausimams diskusija bus tęsiama.
Seimo Pirmininko pavaduotojo Kęstas Komskis
***
Reiškiame susirūpinimą dėl Seimo vicepirmininko Kęsto Komskio siūlymų keisti aprašo nuostatas. Esame įsitikinę, kad dalis siūlomų pakeitimų gerokai apsunkintų žiniasklaidos darbą Seime, suvaržytų žurnalistų teisę rinkti informaciją apie parlamento darbą ir ją pateikti šalies gyventojams. Seimui, kaip Tautos atstovybei, tarp valstybės institucijų tenka išskirtinė vieta. Svarstant žurnalistų akreditavimo parlamente taisyklių pakeitimus remtis reikalavimais, kurie žiniasklaidos atstovams yra taikomi vykdomosios valdžios ir kitose valstybės institucijoje, būtų nekorektiška pirmiausia rinkėjų atžvilgiu. Tik demokratinio parlamentarizmo tradicijų tąsa užtikrintų rinkėjų teisę į objektyvią, išsamią ir nešališką informaciją.
Seimo vicepirmininko K. Komskio pasiūlymuose pasigedome pagrįstos motyvacijos, neaiškūs ir mechanizmai, kaip būtų taikomi tam tikri suvaržymai. Daugiausia nerimo kelia siūlymai riboti galimybę žurnalistams patekti į dalį Seimo rūmų zonų.
Valdžios institucijos savo veikloje vadovaujasi atvirumo, skaidrumo ir viešumo principais. Žurnalistų akdreditavimo tvarka turi padėti juos įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 metų balandį patvirtinta ir iki šiol galiojanti tvarka atitinka minėtus principus, o ją rengiant dalyvavo žurnalistų organizacijų atstovai.
Manome, kad atsiradus naujoms iniciatyvoms dėl minėto aprašo keitimo būtų tikslinga į svarstymus įtraukti Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių. Jis sutinka atstovauti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų interesams. Pripažindami Seimo teisę nustatyti vidaus taisykles, tikimės konstruktyvaus bedradarbiavimo.
Dienraščio „Lietuvos rytas“, lrytas.lt, „Lietuvos ryto“ televizijos, BNS, Eltos, delfi.lt, alfa.lt, Žinių radijo, InfoTV, LNK, LRT, dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktoriai, jų pavaduotojai arba Žinių tarnybų vadovai.
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai ,,Mintys iš tribūnos” ; ,,Protas ir jėga”