Neeilinis. Ir lemiamas?
Į Lietuvos žurnalistų sąjungos XVI suvažiavimą, lapkričio 22 dieną vykusį Vilniaus rotušėje, buvo susirinkę beveik 200 delegatų iš visos Lietuvos. Šį renginį jie pripažino neeiliniu ir lemiamu, nes ypač pastaruoju metu akivaizdžiai matėsi valdžios bandymas spausti nepriklausomą žiniasklaidą, o atskiri verslininkai (jų grupės), net kai kurių politinių partijų atstovai, perpirkę kai kurių šalies regionų spaudos leidinius arba net juos įsteigę pažeisdami Visuomenės informavimo įstatymą, stengėsi įgyvendinti tik savo kartais net toli siekiančius tikslus, todėl visuomenei dažniausiai būdavo pateikiama netiksli, net tendencinga informacija.
Nuotraukoje: Publikacijos sutorius, LŽS suvžiavimo delegatas Povilas Kaunas
Štai kad ir Druskininkų savivaldybės institucijos ir įstaigos, pradėjusios leisti „Mano Druskininkai“, ne tik kad nekontroliavo visuomenės informavimo pliuralizmo ir sąžiningos konkurencijos išsaugojimo, bet dargi ėmėsi šiems siekiams priešingų priemonių ir stengėsi jas įgyvendinti. Kaip savo sprendime konstatavo Žurnalistų etikos inspektorius: „… per laikraščio „Mano Druskininkai“ leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius – politinius interesus“.
Iš atminties dar neišblėsęs „Respublikos“ savininko V. Tomkaus mėginimas net milijoną litų prisiteisti iš dabartinio LŽS pirmininko D. Radzevičiaus tik už nuomonės pasakymą savo tinklalapyje apie „Respublikos“ leidinį. (Jis rėmėsi WikiLeaks paviešintais JAV diplomatų dokumentais). Jeigu taip atsitiktų, juk negalės toliau dirbti LŽS pirmininku sukompromituotas ir dar teistas asmuo! Gerai, kad taip neatsitiko… Į dulkęs buvo sumaltas R. Juozapavičius, kad išdrįso pakelti balsą prieš korupciją spaudoje.
O štai dar vienas naujausių faktų: „XXI amžius“ šių metų sausio 10 d. numeryje išspausdino Edvardo Šiugždos „Viešą laišką Vidui Mačiuliui“, be jokio pagrindo ir neaišku kokiu tikslu šmeižė bei žemino Všį „Ketvirtoji valdžia“ direktorių. Kauno apylinkės teismas šmeižiką E.Šiugždą pripažino kaltu ir nubaudė pinigine bauda, jis turės atlyginti neturtinę žalą Ir kompensuoti visas advokato išlaidas.
Šis ir dar daugelis kitų pavyzdžių rodo, kad mūsų masinėse informacijos priemonėse susiformavo dvi stovyklos. Viena – žiniasklaidai ir žurnalistams viskas leista, ir čia bet kokia kritika besąlygiškai atmetama. Ji agresyvi, netoleruoja kitų nuomonių. Ir antroji – grindžiama etiškumo principais, orientuota tik į objektyviąją žurnalistiką. Todėl per šį, LŽS XVI suvažiavimą, kaip tikėjosi delegatai, pasirenkant tolimesnės veiklos kelią neišvengsime dar didesnės šių stovyklų priešpriešos.
Žurnalistų sąjunga, kuriai jau vienuolika metų vadovauja pirmininkas Dainius Radzevičius, nuolat daug dėmesio skyrė ir skiria etiškos, profesionalios žurnalistikos skatinimui bei masinių komunikacijos priemonių savireguliacijos stiprinimui. Jos pagrindiniai tikslai yra ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi ir kita. Buvo priimtos ypač svarbios suvažiavimo rezoliucijos „Dėl visuomenės informavimo savitvarkos stiprinimo“, „Dėl valdžios įtakos nepriklausomai žiniasklaidai“ ir „Dėl žurnalistikos etikos“.Nuotraukoje: LŽS XVI suvažiavimo darbo prezidiumas. (Iš kairės) Advokatas Audrius Bitinas, pirmininkaujantys Viktoras Trofimišinas, Audronė Nugaraitė ir Dainius Radzevičius
Kiekviena rezoliucija delegatų buvo kruopščiai analizuojama, diskutuojama. Svarstant visuomenės informavimo savitvarkos stiprinimo klausimus buvo teigiama, kad įstatymai turi garantuoti žurnalistinės veiklos nepriklausomumą – šaltinio, žurnalistinio darbo priemonių ir medžiagos apsaugą, laisvą priėjimą prie informacijos, apsaugą nuo piktnaudžiavimo kaltinant šmeižtu.
Rezoliucijoje dėl valdžios įtakos nepriklausomai žiniasklaidai buvo akcentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais, bet gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Kadangi žiniasklaida ir toliau lieka labai įtakingu politiniu įrankiu ir yra didelis pavojus, kad žurnalistai gali neatlikti demokratijos sergėtojo vaidmens, buvo siūloma iš naujo peržiūrėti ir įvertinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl žiniasklaidos priemonių savininkystės, ir kad mūsų, demokratinėje šalyje, valdžia nemonopolizuotų žiniasklaidos rinkos.
Dviejų frontų sankirta
Kaip buvo tikėtasi, daug diskusijų vyko ir svarstant trečiąją rezoliuciją „Dėl žiniasklaidos etikos“. Buvo diskutuojama, teigiama arba neigiama dėl kiekvieno rezoliucijos sakinio, net žodžio.
LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis mėgino įtikinti objektyviosios žiniasklaidos priešininkus, kad tik etiška žurnalistika, pateikdama objektyvią informaciją ir atmesdama bet kokios politinės partijos interesų sklaidą, gali tikėtis sėkmingo, produktyvaus darbo. Ir kaip pavyzdį visiems išskleidė naujausią „Alio, Raseiniai“ numerį…
– Per keturiasdešimt tūkstančių gyventojų turinčiam rajonui šis savaitraštis leidžiamas beveik septynių tūkstančių tiražu. Ir visada išperkamas, – sakė pirmininkas V.Mačiulis. – Labai kokybiška spalvota spauda, žmonėms aktualiausių problemų nuolatinė analizė, dėmesingumas jų poreikiams ir pageidavimams – tai ir lemia šiam savaitraščiui ne tik dabartinę sėkmę, bet ir ateitį, kurios taip bijo daugelis jūsų, spausdinto žodžio, žurnalistų. Žinoma, čia nemažas nuopelnas ir labai gero, sumanaus vadybininko, šiuo metu jauniausio respublikos leidinių redaktoriaus, LŽS nario korespondento Pauliaus Sendrausko.Nuotraukoje: ,,Alio, Raseiniai” redaktorius Paulius Sendrauskas (kairėje) ir internetinės svetainės www.kaunozurnalistai.lt administratorius Justas Karvelis LŽS suvažiavime Vilniuje
Balsuojant dėl rezoliucijos priėmimo buvo pranašesni etiškos žurnalistikos atstovai. Bet jų aponentai tuojau pat pareiškė protestą, kad neteisingai suskaičiuoti balsai. Teko balsuoti antrą kartą. Ir vėl viršesni objektyviosios žurnalistikos atstovai. Vėl protestas! Bet trečiam balsavimui pasipriešino jau visas suvažiavimas!
Po to laukė antras ir, daugelio nuomone, svarbiausias – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko rinkimai. Vilniaus skyriaus delegacija kandidatu į LŽS pirmininkus pasiūlė savo atstovą – teisinį išsilavinomą turintį sporto žurnalistą Tautvydą Vencevičių. Kai kurie delegata tikėjosi, o atviresni net teigė, kad bus tikras „rūmų perversmas“. Bet rinkimų rezultatai buvo kitokie: už Dainių Radzevičių balsus atidavė 124 delegatai, o už Tautvydą Vencevičių – 28.
Nuotraukoje: LŽS suvažiavimo delegatės – alytiškė Alma Mosteikaitė (kairėje), kaunietės Birutė Tamaliūnienė, Aurelija Žutautienė ir Rasa Prascevičienė
Šis, bene geriausiai per du dešimtmečius surengtas LŽS XVI suvažiavimas patvirtino, kad žiniasklaida, mūsų visuomenės vedlys į ateitį, bus visuomenės pripažinta, vertinama ir gerbiama tik objektyvi ir etiška žurnalistika.
LŽS XVI suvažiavimo delegato Ričardo Šaknio nuotraukos