Šeštadienį LŽS suvažiavimas priėmė rezoliuciją, o antradienį Lietuvos seimas patvirtino pataisas dėl LŽLEK pertvarkos!

Geltonas_ras_II.jpg2014-ųjų lapkričio 21-ąją LŽS XVI suvažiavime buvo patvirtintos trys Rezuliucijos. Ilgiausiai žurnalistų forume buvo diskutuojama dėl visuomenės informavimo priemonių savitvarkos stiprinimo, tačiau ir šiai rezoliucijai balsų dauguma buvo pritarta.

Lapkričio 25-ąją, kaip praneša Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Lietuvos seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-1243(5), pertvarkant Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, įtvirtinant jos teisinį statusą ir tuo pačiu užtikrinant jos veiklos teisinius pagrindus. Įstatymas priimtas: už balsavo 65, prieš – 1, susilaikė – 6 Seimo nariai. Pataisos įsigalioja 2015 metų sausio 1 dieną.


Nustatyta, kad komisija bus pertvarkyta į Visuomenės informavimo etikos asociaciją, kurią įpareigotos steigti Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Asociacijos veikla bus finansuojama iš metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas bei kitų teisėtais būdais asociacijos gautų pajamų. Įstatyme įtvirtina Visuomenės informavimo etikos komisija, kuri bus kolegialus Asociacijos sprendimus priimantis organas, į kurį asociacijos nariai deleguotų po vieną savo atstovą 3 metų kadencijai.
Komisija rūpinsis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinės profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, taip pat nagrinės viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus; bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrins visuomenės informavimo priemonių naudojimosi visuomenėje raštingumo plėtrą, informacijos kritinio vertinimo bei analizės principų sklaidą; organizuos renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvaus įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.
Patikslinta ir žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo tvarka. Nustatyta, kad inspektorių penkeriems metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius.
Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.


LŽS XVI suvažiavimo nutarimas ,,Dėl visuomenės informavimo priemonių savitvarkos stiprinimo”

Naujosios technologijos didina informacijos sklaidos galimybes, o kartu daro įtaką kuriamos informacijos formai, turiniui, nusistovėjusiems žiniasklaidos ekonominės veiklos modeliams, žurnalisto darbui. Keičiantis medijų rinkos struktūrai, augant piliečių dalyvavimui turinio kūrimo ir sklaidos procese, naujai iškyla ir profesionalumo standartų laikymosi užtikrinimo klausimas.


Valstybės politika visuomenės informavimo srityje turi operatyviai reaguoti į vykstančias transformacijas ir besikeičiančią tikrovę, kad užtikrintų  demokratinės visuomenės piliečiams teisę laisvai reikšti  mintis ir įsitikinimus – laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas.

Žurnalistai, visuomenės informavimo priemonės, kiti medijų sistemos dalyviai, susiję su turinio gamyba ir platinimu masinei auditorijai, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis ir privilegijomis, privalo laikytis pareigų ir atsakomybės, būti atskaitingais – laikytis profesinės etikos principų.

Valstybės, pripažįstančios laisvą ir nepriklausomą visuomenės informavimo veiklą kaip demokratijos garantą ir pilietinės visuomenės vertybę, pareiga yra stiprinti žurnalistų ir medijų dalyvių apsaugą nuo bet kokio kišimosi į jų veiklą. Priimami įstatymai turi garantuoti žurnalistinės veiklos nepriklausomumą – šaltinio, žurnalistinio darbo priemonių ir medžiagos apsaugą, laisvą priėjimą prie informacijos, apsaugą nuo piktnaudžiavimo kaltinant šmeižtu ir įžeidimu.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Suvažiavimas palaiko profesinės žurnalistų bendruomenės iniciatyvą stiprinti visuomenės informavimo priemonių savitvarką įteisinant Visuomenės informavimo etikos komisiją ir sudarant sąlygas naujų šiuolaikiškų profesinės etikos standartų kūrimui bei įtvirtinimui.


Dailininko  Algimanto Snarskio  (laikraštis ,,Ūkininko patarėjas”)  piešinys