Vėlinių išvakarės – ne pati geriausia diena pristatyti tik ką išleistą knygą, juo labiau, kad ji šmaikščiai parašyta. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Vidas Beitnaras, užsukęs į Kauno žurnalistų namus, paliko savo trečiąją knygą ,,Subliuškę anekdotai“ (kelionių paroraščiai) ir priminė, kad lygiai prieš metus mes Amžinybėn palydėjome jo mielą mamytę, lietuvių kalbos mokytoją Donatą Beitnarienę. Šiandien ji labai džiaugtųsi, kad sūnus trijų šimtų puslapių knygon sudėjo kelerių metų kelionių įspūdžius. Autorius taip pristato savo knygą:,,Subliūškę anekdotai“ – ne anekdotų knyga, bet joje galima aptikti ne vieną anekdotinę ar kuriozišką situaciją, susiklosčiusią keliaujant po Senąjį žemyną. Rašiniai surikiuoti neįprastu principu – nuo naujausių įvykių 2014-aisiais pamažu tolstama iki tarybinės santvarkos agonijos priešaušrio 1986-aisiais. Sporto mėgėjai knygoje ras trijų Europos vyrų krepšinio čempionatų (2009, 2011. 2013 m.) aprašymus. Muziejų gurmanai galės apsilankyti Veličkos druskų kasyklose, Vienos muzikos namuose, Riežupės smėlio olose. Rot;erdamo paveikslų galerijoje, Tartu mokslo ir pramogų centre AHHAA, Liepojos „Karosta“ kalėjime, Malborko, Spišo ir Bratislavos pilyse, Osvencimo koncentracijos stovykloje, Helsinkio katedroje ir Tempeliaukio bažnyčioje, o gyvūnų mylėtojai – Talino bei Rygos zoologijos soduose. Versdamas puslapius skaitytojas neakivaizdžiai keliaus ne tik po užsienį, bet ir po Lietuvos kaimo turizmo sodybas bei pajūrio kurortus.“
Sveikindami kolegą Vidą Beitnarą, kuris ryškų pėdsaką yra palikęs žurnalo ,,Nemunas“ puslapiuose, dėkojame ir džiaugiamės, kad jis pirmiausia ne vieną įspūdingą kelionių aprašymą pirmiausia pateikė mūsų svetainei www.kaunozurnalistai.lt Tie, kurie neįsigys knygos ,,Subliuškę anekdotai“, Vido Beitnaro kūrybą gali į vertinti ją susiradę Kauno žurnalistų svetainėje. Tačiau tenai nesuras originaliai parašytos knygos pradžios ir pabaigos:
,,Pabaigos vietoj – pradžiaKas per žvėris tie paroraščiai? Paantraštėje vartoti žodį „dienoraščiai“ nebūtų tikslu, nes daugelio kelionių įvykiai klostosi ir naktį. Kelionė plačiąja prasme gali būti net televizoriaus pulto paspaudimas – kad ir ką ten rodytų, jautiesi iškėlęs koją iš namų. Kodėl rašiniai sudėlioti ne įprastai chronologiškai, bet atvirkštine tvarka
– „pirmyn į praeitį“ (išskyrus įžanginį ir baigiamąjį gabalėlius)? Gal todėl, kad metams bėgant vis formavosi poreikis pažvelgti į pasaulį ne reklamos ar turizmo agentūrų siūlomu kampu, o to poreikio ištakų nesinorėjo atskleisti jau pirmuosiuose puslapiuose. Net ir šią įžangą knieti pradėti nuo naujausių emocijų, o užbaigti seniausiomis. Po¬pierinės spaudos klestėjimo laikais daug kas žurnalą, laikraštį (kai kas – ir knygą) atsiskleisdavo ir imdavo skaityti nuo paskutiniųjų puslapių. Gal ir šią šitaip atsivers – visiškai įmanomas atvejis. O man pirmiausia maga:
(Papasakoti (…). Paporyti (…).Prisiminti (…). Suabejoti (…)
Knygoje ieškokite ir pradžios, ir pabaigos, nes Jūsų laukia ,,Subliūškę anekdotai“. Vidas Beitnaras mums padovanotos knygos puslapyje įrašė: ,,Smagių kelionių, optimizmo ir gražių kūrybinių minčių!“. Tokį palinkėjimą, daugindami iš LŽS Kauno apskrities skyriuje esančių narių skaičiaus, nes kiekvienas iš jų knygoje ras daug įdomių kelionių paroraščių, siunčiame gabiam žurnalistui, naujos knygos autoriui Vidui Beitnarui!