Kūrybingas, kruopštus ir originalus kaunietis, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Pranas Šarpnickis, lyg pavasarinis potvynis mieste prie Nemuno ir Neries, (tai puikiai atskleidė savo ,,Tarpukaryje”), išplukdo vis naujas anų laikų istorijos detales… Lietuvos radijo 100-mečio proga kolega parašė apie televiziją…
(Nuotr. Pranas Šarpnickis)
Tarpukario lietuvis apie televiziją, kaip naujovę jau žinojo, nes teorinių straipsnių pasirodė dar 1927 metais. Televizija ,,koją” į Kauną įkels po poros metų. Tiesa, tik eksperimentinė. 1934-ųjų lapkričio 17-ąją Lietuvos Radijo Centras žurnalistams pademonstruos TV seansą iš Londono.
„Patalpoje užgesinus šviesą, neperdidelio aparato, nedideliame, pailgame languty žiūrovai pamatė, kaip iš įvairių šviesos efektų ėmė formuotis žmonių pavidalai. Buvo matyti, kaip šokama, dainuojama. Radio aparatas iš tos pat stoties transliavo ir garsą. Todėl žiūrovams lengvai buvo galima palyginti judesių ritmo sutapimą su muzikos ir dainos žodžių ritmu. Ir tenka konstatuoti, kad televizijos transliavimas, nors dar gana silpnas ir neaiškus, net įvykęs faktas,” – rašė spauda.
Šių laikų specialistai sušuktų: „Blefas! To negalėjo nutikti! Techninės galimybės, televizijos signalą perduoti patikimai daugiau nei 50 km, buvo ribotos, daugiausia dėl technologijų ir dažnių savybių!” Ir visgi…
1934 metais Kaune buvo pademonstruotas pirmasis Lietuvoje televizijos seansas. Lietuvos Radijo Centro specialistai spaudos atstovams parodė iš Londono priimtą mechaninės televizijos transliaciją. Tuo metu BBC ir John Logie Baird reguliariai siuntė 30 eilučių vaizdus trumpųjų radijo bangomis, kuriuos galėjo priimti specialūs Nipkovo disko principu veikę aparatai. Kaune žiūrovai matė blankų, kelių centimetrų dydžio judantį žmonių atvaizdą ir kartu girdėjo sinchroniškai transliuojamą garsą. Nors vaizdo kokybė buvo silpna ir primityvi, tai galima laikyti pirmąja televizijos transliacija Lietuvos teritorijoje. Oficiali reguliari Lietuvos televizijos transliacija pradės veikti tik 1957 metais Vilniuje.
Lietuvos Radijo Centro turimas eksperimentinis „televizorius” kainavo 3000 litų. Ne tokius jau didelius pinigus, turint omeny, jog Lietuvos garbūs pensininkai, tokie kaip antai generolas P. Plechavičius tuo metu gaudavo 1 942 litus. Ne tokie „pasižymėję” piliečiai kur kas mažiau, kaip antai, Pr. Mašiotas – 1 200, kunigas J. Tumas-Vaižgantas – 700, J. Staugaitis 600. Ir nepalyginsi su automobilio kaina. Naujas, aštuonių cilindrų Ford De Luxe Tudor kainavo 13 270 litų, o aštuonių cilindrų Ford kabrioletas De Luxe Roadster irgi labai panašiai – 12 680 litų.
Nuotraukoje: John Logie Baird 1925 metais su savo televizijos įranga ir manekenais