Kauniečio žurnalisto Vytauto Žutauto ,,Skrydis į mirtį"…

www.kaunozurnalistai.lt
Zutautas_II.jpgDarbštus ir talentingas kaunietis žurnalistas, 1990 metais įkūręs ir pradėjęs leisti laikraštį ,,Akistatą“, kuriame dirba ir iki šiol, yra parašęs ir kelias knygas. 
Tai ,,Mirties pardavėjai“, ,,Lietuvos taukus surijo rusai“, ,,Rojaus žemėje beieškant“, ,,Mirties fabrikas“. Dabar Lietuvos knygynuose pasirodė  trijų šimtų puslapių Vytauto Žutauto knyga ,,Skrydis į mirtį“.
 Šią, pusantro tūkstančio egzempliorių tiražu, kaip ir kitas knygas išleido UAB ,,Kriminalistika“. Naujausios kolegos Vytauto Žutauto knygos ,,Skrydis į mirtį“ anotacijoje rašoma:


,,Per metus vidutiniškai 50 lėktuvų, pakilusių į orą, nepasiekia savo oro uostų. Per pastaruosius 10 metų (2003–2013 m.) aviacijos katastrofose kasmet žūdavo vidutiniškai 720 žmonių. Vis dėlto galima drąsiai teigti: nors skrydžių ir daugėja, tačiau aviakatastrofų mažėja. Tai patvirtina visažinė statistika.

Lėktuvų avarijos įvyksta dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai nelaimės patiriamos ne tada, kai plieninis paukštis nukrenta iš padangių. Įsibėgėjant pakilimo taku, įvyksta 18 procentų lėktuvų avarijų, kylant – 11 proc., skrydžio metu – 5 proc., pradedant leistis – 12 proc., leidžiantis – 16 proc. nelaimių. Daugiausia – net 25 proc. – avarijų lėktuvai patiria tūpdami ant nusileidimo tako. Tad skrendant nereikia skubėti ploti, kai lėktuvo ratai paliečia žemę, – reikia palaukti, kol lėktuvas sustos.

Per pastaruosius 40 metų daugiausia lėktuvų nelaimių (apie 30 proc.) įvyko dėl pilotų klaidų. Kitų žmonių (daugiausia – dispečerių) klaidos – 7 proc. tokių nelaimių priežastis. Oro sąlygos kaltos 15 proc. nelaimingų atvejų. Dėl mechaninių gedimų – 15 proc. lėktuvų avarijų, o dėl įvairių diversijų ir teroristinių aktų – 9 proc.

Knygoje „Skrydis į mirtį“ pasakojama apie pasaulyje įvykusias didžiausias lėktuvų katastrofas, nagrinėjamos orlaivių kritimo priežastys. Daug vietos skirta ir katastrofoms, kurios pasaulyje sukėlė didžiausią rezonansą.

Tarp tokių – Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuvo TU-154M katastrofa 2010-ųjų balandžio 10-osios rytą, kai prezidentas su gausia delegacija skrido į Smolenską Rusijoje, kad pagerbtų apie 22 000–25 000 Lenkijos karininkų ir kitų šios šalies piliečių atminimą. 


Žmonių, kurie Antrojo pasaulinio karo pradžioje pateko į nelaisvę arba buvo suimti, kai Raudonoji armija okupavo rytines Lenkijos teritorijas pagal susitarimą su nacistine Vokietija, ir sušaudyti Sovietų Sąjungos NKVD budelių. Deja, 2010-aisiais tragedija pasikartojo: Rusijoje antrą kartą žuvo lenkų tautos žiedo dauguma. Prezidento lėktuvas nukrito apytikriai 19 kilometrų į rytus nuo Katynės miško, kuriame buvo palaidoti lenkų karininkai…

Skrydis____mirti_II.jpgArba – iki šių dienų likusi paslaptingiausia Korėjos boingo žūtis virš Sachalino salos 1983-iaisiais. Tų metų rugsėjo 1-ąją Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą „Boeing 747“, kuris skrido įprastu reisu KAL-007 iš Niujorko (JAV) į Seulą (Korėja), numušė viršgarsinis sovietų naikintuvas SU-15. Vėliau buvo nustatyta, kad po šūvio lėktuvas 40 sekundžių dar kilo į viršų ir tik po to ėmė žemėti. Specialistų teigimu, jis leidosi 12 minučių ir… kažkur dingo. Nė vieno žmogaus kūno niekas nerado. Nei rusų, nei amerikiečių pareigūnai, atlikę tyrimą, taip ir neatsakė, kur galėjo dingti per pustrečio šimto žmonių kūnai… Ir ar tie žmonės iš tikrųjų skrido minėtu lėktuvu?.. Kas buvo boinge?..”



Knyga apie didžiausias aviacijos katastrofas sudomins daugelį žmonių, nes autorius rašo ir apie žuvusius lietuvius lakūnus. Vienas iš jų – Rimantas Stankevičius, kuris ruošėsi tapti kosmonautu, deja, skrisdamas naikintuvu SU-27, jis žuvo 1990-ųjų rudenį…



Sveikiname kolegą kaunietį žurnalistą Vytautą Žutautą su nauju kūrybiniu skrydžiu ir linkime parašyti dar ne vieną knygą ne tik apie katastrofas, nelaimes, nusikaltėlius, bet ir šviesius mūsų gyvenimo reiškinius. Pavyzdžiui, apie lietuvių tautos pasipriešinimą be ginklo prieš sovietinę santvarką, kuriame ir jis pats dalyvavo…


Nuotraukose: Knygos autorius žurnalistas Vytautas Žutautas ; Jo naujausios knygos viršelis

Nuotr. ir asmeninio Žutautų albumo