Į diskusiją po mano įrašu socialiniuose tinkluose oficialiai įsijungė pats muziejus „Dingęs Štetlas“. Jie paaiškino, kad tą dieną mūsu negalėjo įleisti dėl griežtų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir žmonių limitų.
Žinoma, saugumas svarbiausia! Žinant, kad kitiems keliautojams pro šalį kitomis dienomis sėkmingai pavyksta patekti ir be išankstinių registracijų, supratau, kad gaisrinis pavojus Šeduvoje esu būtent aš . Matyt, tiesiog pritrūko lašo sekmadienio sėkmės. Bet labiausiai šiame detektyve mane nustebino FB “moralės policijos“ fantazija. Už paprastą norą pasidairyti po muziejų buvau pripažinta:
– Egoiste, nes norėjau kultūros ekspromtu
– Neišmanėle, nes neskaičiau instrukcijų prieš išvažiuodama iš kiemo
– Priešgaisriniu pavojumi, oficiali versija
Maža to, komentaruose buvau sulyginta su bandymu be eilės prasmukti į Aušvicą (Žmonės, rimtai?) ir gavau diagnozę, kad po tokios traumos „ne taip greitai atsigausiu“. Pažadu, kitą kartą prieš važiuodama pro šalį ir sugalvojusi kažkur užsukti ekspromtu:
– Su savimi turėsiu ne tik piniginę, bet ir galiojantį gaisrinės saugos pažymėjimą
– Ant kaktos užsiklijuosiu lipduką: „Aš tik trumpam, dūmų detektorių neįjungsiu, viduje nerūkysiu pati ir kitiems nesiūlysiu“
– Pasidomėsiu, ar netoliese esančiose kapinėse yra laisvų vietų tiesiog pastovėti ir palaukti laisvo laiko
O jei rimtai – ačiū muziejui už komentarą!
Keliausiu aš ir keliaukite jūs spontaniškai, tik su savimi visada turėkite gesintuvą, nes taisyklių policija niekada nemiega ir būtinai pasiskaitykite instrukcijas
