Būna, kad turi šimtą idėjų, gali rašyti visą naktį, mintys liejasi laisvai, ir tu pats tuo didžiuojiesi… Tačiau aplanko ir tos tingios dienos, kai nesinori rašyti. Mane įkvepia įdomūs kolegų straipsniai, perskaitytos knygos, autoritetų mintys ir filmai. Dabar sukuriama nemažai filmų apie žiniasklaidą, žurnalistus, redakcijas…Pateikiu penketuką tų, kurie man patiko, įkvepia, padeda rasti idėjų bei tikėti tuo, ką darai.
1. „Glaso saulėlydis“ (Shattered Glass) (2003 m.)Režisieriaus Billy Ray‘aus filmas „Glaso saulėlydis“ – tikrais faktais paremta istorija apie žurnalistą Stefaną Glasą.
Sulaukęs vos dvidešimties, šis vaikinas buvo padaręs nepaprastą karjerą – viename labiausiai pripažintų Niujorko dienraščių „New Respublic“ jo straipsniai pasirodydavo pirmuosiuose puslapiuose, jį mylėjo ir pripažino kolegos, jis buvo bene labiausiai žinomas tokių metų sulaukęs žurnalistas Niujorke. Tačiau po kelių metų paaiškėja, kad beveik visi straipsniai, kuriuos jis parašė yra ,,išgalvoti”…
Šis filmas – puikus pavyzdys visiems žurnalistams, kaip svarbu tikrinti surinktus faktus, kad negalima pasitikėti tik viena nuomone, kaip svarbu visada sakyti tiesą. Filmas įdomus, sukrečiantis ir motyvuojantis. Jis parodo, koks stulbinantis gali būti pripažinto žurnalisto gyvenimas. Tačiau taip pat jis primena, kaip svarbu žurnalistui būti etiškam, o stulbinančios karjeros reikia siekti sąžiningai.
2. „Palikti Bulgarijos vaikai“ (Bulgaria’s Abandoned Children) (2007 m.)Tai BBC dokumentinis filmas apie Bulgarijos vaikų globos įstaigoje skriaudžiamus ir kenčiančius vaikus. Šį filmą siūlyčiau žiūrėti tik labai emociškai stipriems žmonėms. „Palikti Bulgarijos vaikai“ sulaukė milžiniško pasipiktinimo Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse.
Filmo autorė Kate Blewett užfiksavo Bulgarijoje, mažame miestelyje įsikūrusių globos namų vaikų su psichine ar fizine negalia gyvenimą. Tenai gyvena 75 vaikai, kurių dauguma negali vaikščioti, kalbėti ar net apskritai judėti. Filmas atskleidžia neigiamą žmonių požiūrį į tokius vaikus, kuriems nėra suteikta galimybė mokytis ar bandyti pasveikti. Ir tyliai laukia mirties. Filmas įkvepia tiriamiesiems straipsniams arba socialiniams eksperimentams.
3. „Frostas prieš Niksoną“ (Frost/Nixon) (2008 m.)Filmas paremtas tikrais faktais ir mus nukelia į 1977 – uosius, kai nuo Votergeito skandalo ir Richardo Nixono priverstinio atsistatydinimo iš Jungtinių Valstijų prezidento posto prabėgo treji metai. Tačiau šis skandalas neužmirštas, nors pats buvęs prezidentas apie tai nekalbėjo.
Tačiau netikėtai JAV prezidentas interviu forma sutiko atskleisti visą tiesą. Pasikalbėti su R. Nixonu buvo leista dar tik pradedančiam savo karjerą žurnalistui Davidui Frostui. Režisieriaus Rono Rowardo filmas ypač naudingas jauniems žurnalistams.
Man tai – vienas geriausių filmų iš kurio gali suprasti interviu meną, klausiančiojo santykį su pašnekovu. Tai lyg ir dvikova tarp klausiančiojo ir atsakančiojo.
4. „Pelikano byla“ (The Pelican brief) (1993 m.)
Tai režisieriaus John Grisham‘o paini detektyvinė drama, kurioje netrūksta veiksmo, meilės ir … žurnalistikos. Teisę besimokanti studentė savarankiškai tiria dviejų aukšto rango teisininkų bylas. Suradusi įrodymų apie korupciją, ji kreipiasi į Vašingtono laikraščio reporterį. Taip prasideda veiksmas, kuris tęsiasi iki pat filmo pabaigos.
Šią juostą visiems rekomenduočiau, nes, mano nuomone, čia galima rasti puikių interviu pavyzdžių, gilaus požiūrio į politiką ir jos problemas, pamatyti personažus, kurie turi žurnalistams tbūtinų savybių. Ypač filmas turėtų būti įdomus žurnalistiką studijuojantiems jauniems žmonėms, nes gali įkvėpti, paskatinti, tirti.
5. „Informatorius“ ( The insider) (1999 m.)Režisieriaus Michael Mann‘o kriminalinėje dramoje, paremtoje tikrais faktais, pasakojama apie 1994 metų JAV žiniasklaidos ir politikos pasaulį.
To metų populiarioje laidoje „60 minučių“ dažnai išreiškiamas priešiškas požiūris į tuometinę politikos sistemą, dažnai nebijoma paskelbti su korupcija susijusių garsių pavardžių.
Laidos vedėjas Lovelas Bergmanas įkalba savo laidoje dalyvauti Džefrį Viganą, kuris turi atskleisti visą tiesą apie cigarečių kompanijos aferas. Tačiau galų gale laida eteryje nepasirodo.
Lieka klausimas, kas apsaugos žmogų, kuris norėjo paviešinti informaciją. Man šis filmas pasirodė irgi vertas dėmesio. Čia galima pasimokyti apie informacijos šaltinio apsaugos svarbą, taip pat reportažų jautriomis, sudėtingomis temomis rengimą.
Taigi, žiūrėti filmus reikia, nes galima daug ko iš jų galima sužinoti ir išmokti ir sužinoti. Filmas dažnai būna kaip daina, kuri įkvepia mus kūrybai. Prisipažinsiu, kai man kažko sieloje trūksta, visada vakarą praleidžiu su … filmu. Būna, kad jį pažiūrėjus – visą naktį nemiegu, nes kyla daugybė minčių dėl net nepradėtų įgyvendinti sumanymų ir svajonių. O kurti – labai noriu!