AMŽINĄJĮ ATILSĮ VIKTORO KRULICKO ŽMONAI IRENAI

Vainikas_II.jpg Išbraidyta,

Išnaršyta,

Išvaikščiota
Pilnuma 

Atsisuko

Į Tuštumą –

Nešaukiantis,

Nematantis,
Nepakeliantis
Žmogus
Jau ne
Žmogus…


Ričardas Mikutavičius, 
1992-ieji





Vainikas_kalijos_I.jpg

2014-ųjų kovo 14-tąją, penktadienio vidudienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  Kauno klinikose po trumpos, bet sunkios ligos mirė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, tapytoja



Irena KRULICKIENĖ

  (1943 – 2014).





Velionės vyrą fotografą, Lietuvos žurnalistų sąjungos narį Viktorą Krulicką, sūnų Saulių, anūkę Ornelą, visus artimuosius, gimines, kaimynus skaudžios netekties valandą nuoširdžiai užjaučia ir drauge liūdi LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba ir žurnalistikos senjorų klubo MES nariai. 

Tegul  Jūsų netekties skausmas, pasidalintas drauge su mumis,  būna perpus mažesnis…


***


vainikas_3_II.jpg

Velionės Irenos Krulickienės palaikai pašarvoti kovo 16-ąją, sekmadienį, 10 val. laidojimo paslaugų įmonės ,,Rimtis“ šarvojimo salėje Šančiuose (A.Juozapavičiaus pr. 1). 


Atsisveikinimas su velione, prieš išvežant jos palaikus į Kėdainių krematorumą , vyks iki 19 val. 


LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba ir senjorų klubo MES pirmininkas kviečia visus, kurie gali, apsilankyti sekmadienį šarvojimo salėje ir pagerbti Irenos Krulickienės atminimą ir sunkią atsisveikinimo su mylima žmona dieną  pabūti kartu su liūdinčiu kolega Viktoru Krulicku.



***

Sekmadienio vidudienį, kai salėje, kur buvo pastatytas karstas su Irenos KRULICKIENĖS palaikais, atsisveikinti susirinko gausus būrys Lietuvos tautodailininkų ir žurnalistų sąjungų narių,  velionės giminių, artimųjų, kaimynų, – netikėtai atėjo pagarbos  mirusiajai ir atsisveikinimo su ja valandėlė. Nuoširdžius prisiminimų ir užuojautos žodžius tarė  velionės kolegės tautodailininkės, taip pat jos vyro  Viktoro kolegos žurnalistai.

Netikėtoms kalboms prie karsto impulsą davė velionės vyro Viktoro Krulicko vardu atsiųstos Jono Jakšto, specialiai Amžinąjį  Atilsį  IRENAI skirtos eilutės, kurios gimė tuomet, kai poetą pasiekė skaudi, liūdna, netikėta žinia apie JOS MIRTĮ…

Sudie, Žmogau, nepaprastas Žmogau,
Kitus mylėjęs ir atjautęs, gerbęs.
Skaudi dejonė dėl šios netekties iš mūsų skverbias
– Skaudi dejonė – ligi pat dangaus…

                                      Jonas Jakštas, 2014-ieji kovo 14-oji