
Tiesa, „Juliaus” krikštatėvį J.Girdvainį radau „Respublikoje” triūsiantį visu pajėgumu (nors jau nebe „Juliaus” redaktoriaus pozicijoje) ir bičiuliavausi su juo daugybę metų, o štai B.Balikienės redakcijoje jau nebeteko sutikti.
Užtat teko dalyvauti šių priedų penkerių metų sukakties puotoje, kur poetas, lietuvių literatūros klasikas Algimantas Baltakis skaitė specialiai šia proga parašytus nuotaikingus eilėraščius – vieną dedikuotą „Brigitai”, kitą „Juliui”. O juk, sutikite, ne kiekvienas spaudos leidinys palieka atgarsį literatūroje…
Prisiminęs šį gražų nutikimą, paskambinau gerbiamam poetui ir vakar – jubiliejaus išvakarėse, tikėdamasis, kad galbūt išlikęs anų eilėraščių rankraštis. Pasirodo, rankraštis jau seniai nuskendęs metų tėkmėje, tačiau A.Baltakis šį įvykį gerai atsimena ir net laiko save teisėtu „Juliaus” bendradarbiu, nes periodiškai eiles šiame „Respublikos” priede yra publikavęs kone metus.
„Sovietiniais laikais spausdinti taip pat ir eiliuotus tekstus buvo įprasta. Nepriklausomybės atgavimo laiku ši tradicija buvo greitai ir negailestingai numarinta. Man, kaip poeziją mėgstančiam ne tik rašyti, bet ir skaityti, gaila, kad taip nutiko…