Darbo partijos (DP) atstovai užsimojo naikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir jį pakeisti kita Įstaiga – Kūrybingos žiniasklaidos rėmimo fondu. Jo vadovą 10-iai metų skirtų DP atstovas – kultūros ministras.Kuria „valdišką programą”
Dvi DP atstovės – Larisa Dmitrije- va bei Audronė Pitrėnienė – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu vakar užregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma ne tik tai, kad fondo vadovą skirtų kultūros ministras (šiuo metu tai – DP atstovas Šarūnas Birutis), bet ir kad jo kadencija galėtų pailgėti nuo dabar esančių 4 iki 10 metų. Būtent jis, o ne taryba (kaip buvo anksčiau) priimtų visus sprendimus, jis pats turėtų teisę ir išsirinkti ekspertus, nulemsiančius paramos skyrimą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LZS) pirmininkas Dainius Radzevičius šias įstatymo pataisas palygino su „technine instrukcija”, nurodančia, kaip sunaikinti visuomenininkų valdomą fondą ir sukurti valdišką programą. D.Radzevičius nesureikšmino atskirų pataisų ir patvirtino, kad bet kokiu atveju fondo valdymą iš visuomenininkų ir žiniasklaidos profesionalu perimtų politikai.
„Šiuo pakeitimu sunaikinamas ne tik fondas, dingsta jo pavadinimas, bet ir pati jo idėja, kad valstybė, bet ne politikai, remia kultūrinius šviečiamuosius žiniasklaidos projektus”, – apibendrino jis.
D.Radzevičiaus teigimu, DP atstovų iniciatyva pamina dar 1996 metais įstvirtintą vertybinę nuo
statą, kuria remiantis ir buvo įkutas šis fondas, kad „valstybė turi remti, bet ne politikai spręsti, kam skirti paramą”.
Pasak LŽS pirmininko, įkurta biudžetinė įstaiga tiesiogiai ir netiesiogiai būtų priklausoma nuo vieno politiko – kultūros ministro – sprendimų. Esą atsirastų dar viena įstaiga, kurios veiklą diktuotų politinė jėga, po rinkimų gavusi valią valdyti ministeriją.
Reiktų atiduoti kultūrininkams
„Taip išnyktų nepriklausomos ilgalaikės kultūrinės politikos formavimo idėja, – prognozavo D.Radzevičius. – Išgirdęs, jog šiame fonde veikia kultūros bičiulių klanas, atsakydavau, kad geriau jau teisingesnių sprendimų skirstant paramą ieškotų kultūros žmonės, bet ne politikai. Tikiu, kad tokiu atveju nuomonių įvairovė bus didesnė. “
D.Radzevičius sakė, ksd fondo programas, finansavimą ir valdymą reikia nuolat atnaujinti, tačiau kitais būdais. Pavyzdžiui, didesnis dalininkų sąrašas padidintų skaidrumo tikimybę ir užtikrintų nuomonių įvairovę. Jei fonde atsirastų daugiau lėšų, jis galėtų atlikti misiją ir remti televizinius projektus, kurie šiuo metu jam neįkandami. Tačiau tokioms siekiamybėms įgyvendinti fondą galima reformuoti, į valdymą įtraukti daugiau organizacijų, o ne visiškai sunaikinti.
Partijos statytinis
Jei įstatymo pataisas Seimas patvirtins, jos įsigalios nuo liepos. Vadinasi, naujosios įstaigos vadovą paskirtų šios kadencijos kultū
ros ministras Š.Birutis. Stipresne politikų ir konkrečios partijos ranka žiniasklaidai penktadienį susirūpino ir konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma.
Konservatorius nė neabejojo, kad dabartinio fondo pakaito vadovu taptų DP lojalus statytinis.
„Galiu lažintis, kad ministras įstaigos vadovu paskirtų arba DP narį, arba su juo susijusį asmenį, – nukirto J.Razma. – Ar jų kadrų politikoje matome kitokių sprendimų? DP veikia kaip tvarkingoje uždarojoje akcinėje bendrovėje – ten vyrauja aukščiausio lygio kadrų ir finansų kontrolė”-
Paklaustas, kodėl žiniasklaida labiausiai domėtųsi DP ir kodėl įstatymo pataisas jis sieja būtent su šios partijos ministru, J.Razma prisiminė viešojoje erdvėje aptariamus su DP susijusių asmenų ryšius su kai kuriomis interneto ar regioninės žiniasklaidos priemonėmis, taigi, esą nėra partijos, kuri žiniasklaida domėtųsi labiau už Darbo.
„Ši partija turi įtaką dabar, todėl stengiasi maksimaliai ją išnaudoti. Paskirsi vadovą, žiūrėk, gal jis išliks poste net pasikeitus ministrui. Be to, tai gali būti ir galimybė prieš rinkimus siekti palankesnio vaizdavimo žiniasklaidoje, parama būtų skirstoma palankiai”,- aiškino J.Razma.
Nuotraukoje: LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius
Vladimiro Beresniovo nuotr.