Kai Laisvės gynėjų dieną Lietuvos seime buvo pagerbtas Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, negalėjau neprieiti ir nepasveikinti buvusio Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos redaktoriaus. Ne žurnalisto, bet esančio aukščiau už mus savo tiesiu, drąsiu ir teisingu žodžiu. Tai bebaimis šviesos ir gėrio nešėjas. Kauno garbės pilietis Sigitas Tamkevičius santūriai sutiko žinią apie Laisvės premijos paskyrimą, o Seime (visa kalba mūsų svetainės ,,Komentaruose“) pažymėjo, kad šis apdovanojimas ne jam vienam, o visiems…
Gal Arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus darbo kabinete nuo šiol puikuosis ne tik Vilniuje įteikta miniatiūrinė Laisvės statula, bet ir kauniečio menininko Audriaus Vaišnio mūsų prašymu sukurtas įdomus darbas, primenantis 1991-ųjų sausio 13-ąją ir Lietuvos televizijos laidą ,,Sekmadienio rytą“. Ji, kaip ir Kauno redakcija tris paras be pertraukos transliavusi iš S.Daukanto g. 28a laisvą žodį pasauliui, gal bus įrašyta Lietuvos žiniasklaidos istorijon?
1991-ųjų sausio 15-ąją TV studijoje Kaune apsilankęs vyskupas Sigitas Tamkevičius įteikė šv.Mergelės Marijos statulėlę, kurią buvo parsivežęs iš Fatimos. Svečio žodžiai buvo paprasti, kad Marija saugotų Kauno žurnalistus. Naktis baigėsi, išaušo diena. Ir prabėgo jau net dvidešimt treji metai. Liūdna, bet faktas, kuo toliau tuo rečiau žmonės prisimena praeitį. Ir dviejų laikraščių žurnalistai, tada vieningai susibūrę, išleido kelis ,,Laisvas Kaunas“ numerius, jau apie tai neprisimena. Buvę ar esantys Kauno televizijos žmonės retai susitinka Sausio 13-osios atminimo garbei.
Buvęs Kauno radijo ir televizijos redakcijos darbuotojas Virginijus Širmulis pernai pakvietė į susitikimą ne tik tuos, kurie dirbo 1991-ųjų įvykių dienomis. Tačiau iš dabartinių kolegų atėjo tik Juras Jankevičius, kurio dėka prieš porą metų buvo atidengta lenta, primenanti, kad iš S.Daukanto 28a namo sklido pasaulin laisvas žodis .
Susitikime Kaune 2013-ųjų sausio 13-ąją dalyvavo ir buvęs Atkuriamojo Lietuvos seimo pirmininkas, dabar Europos parlamentaras Vytautas Landsbergis su žmona Gražina. Pirmą kartą jie pamatė operatorių Stasio Dargio, Jono Dirsės, Vlado Dekšnio, Juozo Ruzgo nufilmuotus vaizdus, kuriuos man ir režisieriui Broniui Talačkai ( a.a. jam) anuomet pavyko sukurti dokumentinį filmą „Sekmadienio rytas… Sausio 13-osios naktį“.
V.Landsbergis buvo sužavėtas žmonėmis, kurie budėjo prie Juragių televizijos ir Sitkūnų radijo stočių, Vaižganto gatvėje esančio padalinio, Kauno radijo ir televizijos redakcijos pastato. 1991 metais, okupantams užėmus Lietuvos radiją ir televiziją S.Konarskio g. 49, Vilniaus kraštas nematė transliacijų iš Kauno. Gaila, bet ir po 23 metų, kažkodėl neprisimenami Lietuvos regionai, kurie irgi paliko pėdsaką, rengė televizijos ir radijo laidas, leido spaudą…
Daug žurnalistų Kaune dirbo Sausio įvykių metais, deja nė vienas apie tai neparašė išsamių prisiminimų. Tikriausiai jau ir neparašys, nes įvykiai nuėjo užmarštin…
Dar liūdniau, kad jau nebėra Kauno radijo ir televizijos redakcijoje dirbusių, jau Amžinybėn iškeliavusių Vytauto Andrejaičio, Vytauto ir Gintauto Valaičių, Beno Karlos, Zigmo Milaševičiaus, Romo Špoko, Vacio Urbonavičiaus, Rimanto Vaičekausko ir kitų… Žinoma, atlikti savo kasdieninę pareigą – nėra didvyriškumas, tačiau tai daryti 1991-ųjų Sausio įvykių dienomis nebuvo paprasta.
Nuotraukoje: Kauniečio menininko Audriaus Vaišnio kūrinys, simbolizuojantis Sausio įvykius ir LTV laidą ,,Sekmadienio rytą”