Vidas Mačiulis, TV laidos ,,Krepšinio pasaulyje” redaktorius
Per kančias į žvaigždes. 2026-ųjų FIBA čempionų lygos keturių komandų finalinį etapą Badalonoje, pagaliau po dviejų dešimčių metų, pasiekė ir Vilniaus ,,Rytas“, vadovaujamas Giedriaus Žibėno. Jo subrandindas šešerių darbo metų vaisius nuostabus. Pusfinalyje vilniečiai nepagailėjo Ispanijos ,,Tenerifės“, o finale ,,Rytas“, net atsidūręs nokaute, sugebėjo pakilti ir Bolonijos sporto arenoje smogti Atėnų AEK. Jiems parvežti Graikijon FIBA čempionų lygos taurę nepadėjo lietuviškas vijurkas Lukas Lekavičius, galėjęs išplėšti pergalę. Jeigu AEK dar ir patyrusį Mindaugą Kuzminską būtų išleidusi aikštelėn, graikai tikrai nebūtų iš savo rankų paleidę pergalės paukštės. Pagaliau krepšinio dievai padėjo ir ,,Rytui“. Puiku, kad lemiamas rungtynes tiesiogiai rodė LRT televizija, plius su puikiu duetu: komentatoriumi Roku Grajausku ir krepšinio analitiku Augustu Šuliausku. Gaila, kad jų nesutikau pirmadienio vakarą prie Baltojo tilto Vilniuje. Nuoširdžiai buvo pagerbti šaunieji sostinės komandos žaidėjai, treneriai, aptarnaujantis personalas. Gaila, kad įspūdingo reginio tiesiogiai netransliavo LRT TV (,,Krepšinio pasaulyje“ žiūrovai viską pamatys gegužės 17-ąją, sekmadienį, 18.30 val. per ,,Lietuvos ryto“ TV). Lyg ir buvo planuota transliacija 19.00 val. Deja, tuo laiku iš Kauno pasiekus Baltąjį tiltą, išgirsti, kad sustikimas prasidės tik 20 val., kai iš tikrųjų atviras autobusas čempionus atvežė dar pusvalandžiu vėliau. Dėl to, kaip paprastai būna, niekas neatsiprašė kelių tūkstančių krepšinio aistruolių, kurie nurodytu laiku užplūdo Neries slėnį. DJ ,,Mamania“ – Artūras Matkevičius ir humoristas, TV laidų ir renginių vedėjas Paulius Ambrazevičius raudonuojančią fanų jūrą vertė belaukiant sušilti skandavimais ir dainomis. Didžiulis džiaugsmas pirmadienio vakarą buvo Vilniuje. Laimingi ir žiūrovai, ir krepšininkai. Tačiau vilniečių fotografų ir vaizdo operatorių komandos sutikime buvo kur kas mažiau nei ,,Žalgirio“ arenoje pasibaigus Eurolygos rungtynėms.
Pasisekė, kad aš vienas iš ,,svetimų“ likau ant krepšininkų pagerbimo pakylos, iš arti galėjau įamžinti čempionų veidus. Niekam netrukdžiau, bet paskutinę minutę, tikriausiai ,,Ryto“ operatoriaus ,,paliepimu“, organizatoriai paprašė nusileisti ant ,,žemės“. Ir labai gerai, nes iš apačios filmuota patrankos konfeti buvo įspūdingesnė. Žinoma, dėl atkimštų dviejų didelių butelių su pergalės šapanu, galėjome ne tik patys sušlapti, bet ir vaizdo aparatūrą suniokoti. Pasisekė išsaugoti, nes pasibaigus oficialiam pagerbimui, krepšininkai ir treneriai vieni kitus fotografavo su ,,auksine“ sidabro spalvos taure. Kažkodėl tokios akimirkos nedomina mano kolegų, nes šalia nugalėtojų jau buvo tik klubo vaizdometraštininkas. Mielai džiaugsmingus interviu man davė Giedrius Žibėnas, Simas Lukošius, Augustas Marčiulionis, Gytis Masiulis, Ignas Sargiūnas, Martynas Echodas, Ignas Urbonas…
Neveltui tris su puse valandos praleidau nė minutei neatsisėdęs, nes nebuvo kur. Tik po vidurnakčio grįžęs į Kauną kiek pyktelėjęs, kad neparengiau interviu su bičiuliu Mindaugu Lukošium (Simo tėveliu) ir susitikimą stebėjusiu ,,Lietuvos ryto“ TV generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi…
P.S. Buvau Karmėlavos oro uoste 1999 ir 2003 metais, kai tūkstančiai žmonių sutiko ir sveikino ,,Žalgirį“ – Eurolygos nugalėtoją, bei Lietuvos vyrų rinktinę – Europos čempionę. Sostinės krepšinio aistruoliai nusipelnė dešimties balų. Buvo gausiai susirinkusių ir kantriai laukusių ne tik čempioniškų metų, bet ir pasirodant nugalėtojų prie Baltojo tilto. Jeigu rudenį Vilniaus ,,Rytas“ iškovos Tarpkontinentinę taurę, dėl kurios atstovaus Europą, gal ir Kalnų parkas bus okupuotas kaip 1996 metais, kai iš olimpinių žaidynių sugrįžo LTU vyrų rinktinė, iškovojusi bronzos medalius. Tada gal ir kolegų sporto žurnalistų daugiau ateis?
