Daug daug kartų LŽS narys Vilius Kaminskas vedė kauniečių žurnalistų ,,Spaudos baliaus“ šventes. Trisdešimt ketvirtąją – buvo lyg ir ,,laisvas“, nes jo laukė apdovanojimas. Bet jis ruošė renginiui asmeninę įgarsinimo įrangą. Beje, mūsų kolega namuose turi įsirengęs stacionarę įrašų studiją, kurioje įgarsino daugybę meninių ir dokumentinių filmų. Tai darė ir tada, kai dar dirbo Kauno savivaldybėje ir teko kalbas rašyti net devyniems miesto merams. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Vilių apdovanojo ne miestas. Tai padarė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyrius ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, įsteigę pirmojo Lietuvos radijo pranešėjo, poeto ir fotografo Petro Babicko vardo premiją.
Penkioliktuoju šios garbingos premijos laureatu tapo buvęs Lietuvos radijo, kuris birželį paminės 100-ąjį gimtadienį, diktorius, dabar ,,Marijos radijo“ laidų vedėjas Vilius Kaminskas. Jį pasveikino ir apdovanojo premijos steigėjų vadovai Audrys Antanaitis ir Vidas Mačiulis. Džiaugiamės ir didžiuojamės tais, kurie puikiai dirbo radijo eteryje ir dabar, kaip P.Babicko vardo premijos laimėtojas, tai tęsia. Ir ne tik jame, nes yra puikus renginių vedėjas.
Netikėto įvertinimo proga Vilius Kaminskas šį kartą Kauno žurnalistų ,,Olimpe“ nekalbėjo, nes prastas oras neįkvėpė ilgam pasibuvimui ir padėkų kalboms. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys ta proga parašė apie spaudos draudimą anais priespaudos metais…
***
,,Pirmoji didelė knyga, kurią perskaičiau, buvo P.Rusecko Savanorių žygiai. Močiutė padavė kaime. Knyga neturėjo titulinio puslapio. Bet 16 psl. radau kamputyje pavadinimą. Sakau močiutei: čia Savanorių žygiai. – Tylėk, niekam nesakyk…Taip 1966 metais sužinojau, kas yra spaudos draudimas. Savanorių stebuklas 1918-1920 m. išgelbėjo mus daugelio bolševikinių nelaimių, iš kurių baisiausios – 1930 kolektyvizacija ir golodomoras.
1978 vasarą, prieš išvažiuojant į studijas Vilniuje, dėdė padavė tris knygas: Vilja Sarajos Atpirktąją žemę apie Žiemos karą, Lietuvių archyvą apie rusų nusikaltimus 1941 Lietuvoje ir Katalikų bažnyčios kronikos vieną mašinėle spausdintą knygą.
Kai paklausiau, ar nereikia nepalikti pirštų atspaudų, dėdė numojo ranka – čia tų atspaudų tiek, kad JIE vistiek neišsiaiškins. Kuri labiau patiko? Žinoma, apie karą, kurį suomiai laimėjo, nors daug prarado.Gražios Spaudos atgavimo šventės, mieli kolegos, bendraminčiai ir bendražygiai…
P.S. Dabar leidžia labai gražias Šapokos redaguotas Lietuvos istorijas. Bet šita yra tikra 1936 metų. Pirkta antikvariate dabartinėje Vasario 16 g. Anuo metu ten būdavo nemažai gerų knygų…” – Vilius Kaminskas