264. Pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas Petras Babickas ,,Vikipedijoje” ir kauniečių filme ,,Sugrįšiu“.

Šeštadienį Kauno žurnalistų namų lauko kavinėje Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga bus įtekta penkioliktoji Petro Babicko vardo premija. Apie Jį – Vikipedijos eilutės ir kauniečių LŽS narių Daivos ir Antano Budrių, Svetlanos Gužauskienės ir Viliaus Kaminsko sukurtas dokumentinis filmas ,,Sugrįšiu“ (https://kaunozurnalistai.lt/filmai/24882-filmai-dokumentinis-filmas/). Kolegos, 2006 metais nuvykę Brazilijon , ne tik sukūrė jaudinantį dokumentinį filmą apie pirmąjį Lietuvos radijo pranešėją, publicistą, poetą, fotografą Petrą Babicką, bet ir parvežė jo palaikus į Petrašiūnų kapines Kaune…

Gimė Petras Babickas (1903 05 12(04 29) Laukminiškiuose-Virbališkiuose, Kupiškio vis., Panevėžio aps. Mirė – 1991 08 27 Rio de Žaneire, Brazilijoje), rašytojas, žurnalis­tas.

1923 baigęs Panevėžio gimnaziją, iki 1930 studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fak. literatūrą. Mokytojavo Jurbarke ir Kaune. 1926-31 dirbo Kauno valstybės radiofone, buvo pirmasis Lietuvos radijo pra­nešėjas, jo programos vedėjas (direktorius), populia­rus Radijo dėdė. 1931-34 stažavosi Maskvos kino institute.

1921 pradėjo bendradarbiauti Lietuvos ir Ameri­kos lietuvių laikraščiuose. 1936-38 buvo žurn. „Mūsų Vilnius“ oficialus redaktorius. Vienas pirmųjų Lietu­vos leidiniuose ėmė rengti fotoreportažus. Susidomė­jęs menine fotografija, tapo vienu jos pradininkų Lie­tuvoje (1933-34 redagavo žurnalą „Foto mėgėjas“). Švie­timo ministerijos prašymu organizavo filmoteką, paga­mino filmus apie M. Jankų, J. Šliūpą, A. Jakštą-Dambrauską, G. Petkevičaitę, gen. J. Bulotą. Apkeliavo Va­karų Europą, Mažąją Aziją, Šiaurės Afriką, Ame­rikos žemyną.

1944 pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 gyveno Brazilijoje. 1950-65 buvo Lietuvos pasiunti­nybės Brazilijoje sekretorius, kultūros skyriaus ve­dėjas ir spaudos atašė. Nuo 1958 per Rio de Žaneiro radiją vedė savaitinę valandėlę portugalų k. „Lietuvos balsas“.

Išleido poezijos rinkinius „Geltona ir juoda“ (1930), „Žmogaus remontas“ (1934), „Toli nuo tėvynės“ (1945, 1992), „Svetimoj padangėj“ (1947), rinktinę „Dram­blio kojos“ (1957), nuotraukomis iliustruotus apybrai­žų rinkinius „Gintaro krantas“ (1932, 1938, 1958) ir „Marių pasakos“ (1933), publicistikos knygą „Gyveni­mas – laimė“ (1940), parašė novelių (rink. „Vakar“, 1931), kelionės apybraižų („Elada“, 1939), apysakų ir eilėraščių vaikams, parengė informacinių leidinių apie Lietuvą užsienio kalbomis.

Nuotraukose: Petras Babickas (viršutinėje) ir jis,  septynmetis su artimaisiais 1910 metais