,,YOUTUBE” VALDANČIOS bendrovės „Google” pirmininkas Ericas Schmidtas per rugpjūčio viduryje vykusį pristatymą užsakovams pareiškė, kad jei kada ir vyko mūšis tarp televizijos ir interneto, tai jis jau baigėsi – „YouTube” sulaukia milijardo unikalių lankytojų per mėnesį, ir tai, anot E. Schmidto, dar tik pradžia. Šį teiginį patvirtina ir portalo emarketer.com duomenys: 2013 metais amerikiečiai daugiau laiko leidžia naršydami internete nei prie televizoriaus.Tiesą sakant, šią tendenciją buvo galima nesunkiai nujausti vertinant ir ankstesnių metų duomenis. Ir ne tik JAV. Pavyzdžiui, Lietuvoje savaitės interneto pasiekia¬mumas nuo 2011-2012 m. išaugo 4 proc., o nuo 2009 m. didžiosios televizijos prarado maždaug ketvirtį auditorijos. Dalis šios permainos Lietuvoje susijusi su skaitmeninimų, tačiau panašios tendencijos užsienyje rodo, kad priežasčių yra ir daugiau.
„Nielsen” duomenimis, nuo 2002 m. JAV televizijų žiūrimumas sumažėjo 50 proc., o pačios televizijos pastebi, kad jų auditorija sparčiai sensta – šiuo metu vidutinis CBS žiūrovas yra daugiau nei 56-erių, „Fox” – 46-erių metų. Tai, kad sulig kiekvienu sezonu didėja ir vidutinio Lietuvos televizijų žiūrovo amžius, – taip pat ne paslaptis. Šiuo metu Lietuvoje jis siekia 38-40 metų.
Norėdama išlaikyti žiūrovus ir aukštus reitingus, televizija vis labiau orientuojasi į triukšmingą ir blizgantį turinį, tačiau gerokai prašovė – pasaulyje, kur žmogus gali pasirinkti, kada ir kokią informaciją gauti, televizijos žvilgesys nebeatitinka vartotojų interesų.
Dar daugiau nerimo kelti turėtų tai, kad jau šiandien didžiausi televizijos praradimai susiję su jaunesniais, didesnes pajamas gaunančiais ir miestuose gyvenančiais žiūrovais, tai yra daugiausia perkančia ir todėl reklamos užsakovams patraukliausia auditorijos dalimi. Jei prisiminsime ir nepalyginamai geresnes interneto auditorijos matavimo galimybes, televizija tampa brangiu, bet ne itin patraukliu žaisliuku reklamos užsakovams.
Išvengti pražūtingų nuostolių televizijoms kol kas padeda paradoksas: nors vis mažiau jaunimo žiūri televizorių, vyresnieji reitinguose kompensuoja prarastą auditoriją. Suvokdamos, kad tokia statistinė magija ilgai nesitęs, televizijos jau ima ieškoti išeičių. Viena jų – permainos programų tinkleliuose, kur atsiranda vis daugiau vietos informacinei produkcijai.
Yra nemažai priežasčių tikėti tokios taktikos sėkme – žinių auditorija yra viena stabiliausių, o informaciniai kanalai, užuot skaičiavę prarastus žiūrovus, fiksuoja rekordus. Pavyzdžiui, BBC pasaulio naujienų tarnyba birželį paskelbė, kad per savaitę jų naujienos pasiekia 256 mln. žiūrovų – 7 proc. daugiau nei pernai. Tai absoliutus visų laikų rekordas.
Dar viena išeitis – transliacijas perkelti į internetą. Tačiau be turinio permainų internete televizijos tiesiog pasmerktos pralaimėti. Net ir ištikimiausias žiūrovas nelauks, kol internete atsiras per televiziją rodytų žinių įrašas. Pramoginė produkcija turi mažai perspektyvų vien todėl, kad vartotojas jau įpratęs jos ieškoti „YouTube”, o ne, pavyzdžiui, tv3play.lt. Televizija galėtų turėti šansų patikimos rimtosios žurnalistikos kategorijoje, tačiau kol kas vien delfi.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas per savaitę sugeba pateikti daugiau kritinės analitinės informacijos nei visos televizijos, kartu sudėtos.
„Credit Suisse” 2013 m. paskelbtoje ataskaitoje kabelinėms televizijoms JAV žadamas išnykimas po penkerių metų. Tačiau mes priminsime, kad per visą žiniasklaidos istoriją joks naujas kanalas nenužudė senojo: daugybė žmonių vis dar noriai klausosi radijo ir skaito knygas.
Taigi belieka stebėti, kaip televizijos prisitaikys prie neišvengiamai besikeičiančių aplinkybių. Ar mėgins burti reitingais įtikinėdamos, kad automobilių reklama 60-mečiam rajono žiūrovui ne mažiau aktuali nei 30-mečiam miestiečiui? Ar liks ištikimos patiems bukiausiems žiūrovams, kuriuos ir toliau bukins skandalais, arba skleis konkrečių interesų grupių finansuojamas tiesas? Būtent tai ir galėsime stebėti naujajame televizijų rudens sezone.
Dailininko, |LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešiniai