Dalyvaujant projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms” ir lankantis su kūrybinių sąjungų nariais įvairiuose šalies kampeliuose – pastebėjau, kad Lietuvoje labai stiprėja kultūros židiniai nedideliuose miesteliuose. Taip yra tose vietovėse, kurios turi gilias ilgaamžias kultūros tradicijas, seka savo nuoširdžių šviesuolių pavyzdžiu. Gabūs vietiniai žmonės buriasi į veiklias organizacijas, kurios pasitelkia garbingiems darbams ir tenai gimusius kraštiečius, o dabar gyvenančius margame pasaulyje.
Tokia laiminga vietovė yra ir Šakių rajone. Rugsėjo mėnesį, per Lygiadienį Sintautuose įvyko du labai reikšmingi ir Lietuvos kultūrai įvykiai. Tą pačią dieną gražioje miestelio aikštėje buvo surengta iškilminga didingo paminklo poetui Pranui Vaičaičiui atidengimo ceremonija, o „Versmės” leidykla pristatė dviejų dalių monografiją „Sintautai”.
Apie būsimus įvykius Sintautuose žinojau iš anksto, nes Paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondo pirmininkas Vidmantas Staniulis – garsus bibliofilas, kolekcininkas, antikvaras ir meno mecenatas – gyvena ir dirba Kaune.
Jau nuo Fondo kultūrinėms organizacijoms remti įsteigimo pradžios buvo aišku, kokia bus jo veikla, kokie numatyti artimiausi darbai. Savo lėšomis ar talkomis visuomenė buvo raginama prisidėti prie kilnių užmojų įgyvendinimo.
Dabar, kai internetas leidžia greitai surasti informaciją, nebūtina straipsnyje rašyti visas įvykių detales. Bet visgi reikia, nes Sintautai yra fenomenalus miestelis. Jo pilietiniu ir kultūriniu gyvenimu rūpinasi garsi Sintautų akademija. Šioje Šakių rajono vietovėje jau du kartus buvo surengtas sintautiškių, gyvenančių įvairiose pasaulio šalyse, suvažiavimas.
Sintautuose rengiami plenerai ir įdomios parodos, miestiečius ir svečius džiugina spalvoti muzikiniai fontanai. „Giliosios laimės” priežastys yra tos, kad Sintautuose viena šviesuolių karta lyg perduoda estafetę kitai… 2013-aisiais paminklo poetui Pranui Vaičaičiui fondatoriai miestelio istorijos puslapiuose irgi įamžino savo kartą. Savo kultūrinės veiklos pėdsakus jie paliko centrinėje miestelio aikštėje ir tūkstanties puslapių monografijoje. Jie nepamiršo pagerbti ir vyresnės kartos žmonių, kurie tas vertybes saugojo ir gynė.
Džiugu buvo, kad paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Vaičaičio brolio sūnaus žmona, jos dukra ir anūkai. Visi iškilmių dalyviai buvo pakviesti aplankyti Vaičaitynės sodybą, joje esantį poeto muziejų, kurį tvarko ir prižiūri Salomėja Adomaitytė – Vaičaitienė. Man pavyko nufotografuoti šią taurios išvaizdos moterį sodybos kieme – saulės nutviekstą, kilnumu spindinčią, senatvės neįveiktą…
Sintautuose lankiausi ne vieną kartą. Teko garbė pažinti ir žinomą kraštotyrininkę Mariją Puodžiukaitienę, dabartinio Fondo pirmininko kauniečio mecenato Vidmanto Staniulio mokytoją. Žinau, kad V. Staniulis finansavo savo buvusios pedagogės parašytų knygų, skirtų Sintautams, leidybą. 2012 metais ši garbinga šviesuolė apleido mūsų pasaulį, bet jos mokiniai ir pasekėjai tęsia jos pradėtus darbus.
Teko išgirsti, kad spaudai rengiama knyga apie Fondo veiklą. Bus galima dar daugiau ir išsamiau sužinoti apie visus Sintautams padedančius žmones.
Mes, reikšmingų įvykių Sintautuose pakylėti – sveikiname kultūros Fondo puoselėtojus, mecenatus ir visus entuziastus! Dėkojame Istorijos, Kultūros, Poezijos vardu!
Nuotraukose: Šventės Sintautuose vaizdai
Perpetua Dumšienės nuotr.