Audronė Kosciuskienė, TV žurnalistė, V.Kudirkos premijos (2019) laureatė
Kiek žodžių yra lietuvių kalboje? Didžiausiame lietuvių kalbos 20-ties tomų žodyne, kurį šešis dešimtmečius (1941-2005) rašė kelios kalbininkų kartos, surašyta daugiau kaip 11 milijonų žodžių. Lietuvių kalba ne tik archajiškiausia indoeuropiečių kalbų šeimos baltų grupės kalba. Ji viena iš dviejų (su latvių kalba) išlikusių gyvųjų baltų kalbų, nuolat pasipildanti naujais žodžiais. Kalbininkų nuomone lietuvių kalbos žodžių kaip žvaigždžių nakties skliaute.
Ar gali būti tinkamesnė vieta kalbėtis apie lietuvių kalbos išskirtinumą, būtinybę ja bendrauti ir ją saugoti negu Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje Vilkijoje?
Antano Juškos (1819-1880) amžininkai mini, kad jis užrašė 70 tūkstančių, o prancūzų kilmės Krokuvos ir Kazanės universitetų profesorius Boduenas de Kortone mini, kad net 80 tūkstančių žodžių. Be to, visus išvertė į lenkų ir, brolio Jono padedamas, į rusų kalbą. Gyvenimo saulėlydyje, Antanas Juška, tarnaudamas Alsėdžiuose, sugebėjo paleist į pasaulį dar 6 tūkstančių žodžių žodyną latvių kalba. Tiesa, neatspausdino, tik išsiuntė į Latviją. Rygiečiai iškart jį paskelbė savo Garbės nariu.
Negalėjo toks žmogus caro valdžiai patikti. Jis viską gaivino, ką jie bandė sunaikinti. Rinkiniai milžiniški, apie 7 tūkstančiai dainų, virš 1800 melodijų, žodynai, Pušaloto, veliuonečių vestuvių papročiai…Valančius kai pamatė , ragino jį paskubėti: tėveli, paskubink drukavoti, nes labai greit ateis tokia diena, kai šeimininkės į tavo raštus pyragus vynios. Kaip jie įdomiai kalbėjo ir sakinius sudarinėjo. Mes sakytume skubėk, nes uždraus spaudą. Pranašingi buvo M. Valančiaus žodžiai. Antanui Juškai jie išsipildė greičiau. Dar juodai spaudos draudimo dienai neatėjus, apkaltinę ryšiais su sukilėliais jį devynis mėnesius kankino Kauno kalėjime. O ten mušdavo iki sąmonės netekimo. Tik už dainų ir žodžių gelbėjimą.
Nusipelnęs neblėstančios garbės, bet žinomas tik labai siauram rate Antanas Mockus, 1953 metais parašęs disertaciją, kurios išleisti tuometinė valdžia jam aišku neleido, archyvuose rado tardytojo raportą: fanatikas litvomanas, atgavęs sąmonę prašo kuo ranka užrašinėt žodžius ir dainas, negavęs mokinasi mintinai ir tarsi replika prierašas, tikisi grįžęs užrašyt. Niekas jo neketino paleisti. Bet, ačiū Dievui, Motiejus Valančius pradėjo didelę kovą už jo išlaisvinimą iš kalėjimo. Muravjovas korikas gavęs A. Jušką išlaisvinti rekomendaciją iš aukštesnių imperijos sluoksnių, bandė priešintis, bet išlikęs raštas ir sakinys labai iškalbingas: sukilėlius aš galiu iššaudyti ir iškarti, o šitas iš pašaknų kerta mūsų politiką. Iš konteksto – nutautinimo politiką. Po Antano Juškos mirties J. Jablonskis ir K. Būga redagavo jo žodyną. Jis daugybei žmonių buvo savotiškas virusas. O rezultatas – vis dar savo kalba kalbam, nors jau Juška patyrė, milžiniškus praradimus…
Tai tik keli epizodai iš Arūno Sniečkaus pasakojimo dokumentiniame filme Nutautinimo politika Rusijos imperijoje (J. Lingys, A. Kosciuškienė, Manifestus, 2024 m.), rodyto Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje balandžio 25 d.
Visą TV ciklą Byla prieš carą rasite Lietuvos ryto TV mediatekoje arba YouTube kanale.