– Tai humoro ir satyros asorti, – taip apie savo dvidešimtąją knygą „Erškėčiai prieš varškėčius” sako kaunietis žurnalistas, prozininkas, poetas, LŽS narys Petras Žemkauskas.
Knygos išleidimas sutapo su autoriaus 85-mečiu. Greta naujausių humoristinių ir satyros kūrinių, rinktinėje yra ir anksčiau skelbtų, bet ir šiandien aktualių rašytojo darbų. Knygoje gyvenimo reiškinių skalė labai plati, ji apima pusę šimtmečio ir susidaro įspūdis, lyg tai būtų probėgomis praplaukusi ekskursija per kelių kartų žmonių gyvenimus.
O ką apie „Erškėčius prieš varškėčius“ galvoja Petro kolegos, pasiskaitykime!
Rimantas KLUSAS
Poetas humoristas
„…Man net gaila, kad mano kraštietis Petras, išaugintas tų pačių Raseinių apylinkių duona ir vandeniu, Gruzdiškės garbės pilietis, pamiršęs savo jaunystės žanrą, humorą ir satyrą, paskutinįjį amžiaus dešimtmetį staiga paniro į stambiosios prozos džiungles, vieną po kitos ėmė leisti romanų ir apysakų knygas! Juk jis – apsigimęs humoristas, spausdinęs savo darbus dar tada, kai buvo ką tik iššokęs iš vaikiškų kelnyčių ir buvo vadinamas „daug žadančiu kadru“!
Atsipeikėk, Petrai, pagalvok – o gal tavo jaunystės žanras suteiks kur kas daugiau laimės tau ir džiaugsmo skaitytojams?!“
Aleksas DABULSKISPoetas satyrikas
Su poetu satyriku Petru Žemkausku susipažinau labai seniai, prieš šešis dešimtmečius, kai grįžau iš gyvenimo universitetų Gulage. Bandžiau pritapti Kaune, kaišiojau į periodinę spaudą savo eiliuotus kūrinėlius. Petras jau turėjo šiokį tokį žurnalistinio darbo stažą, spausdino savo eiles laikraščiuose ir žurnaluose, buvo Kauno jaunųjų rašytojų sekcijos narys, porą metų jai vadovavo.
Mūsų pirmosios knygelės pasirodė beveik tuo pačiu metu. „Šluota“ mielai spausdino Petro epigramas – eiliuotas ataskaitas apie satyrikų kalbas žurnalo aktyvistų susirinkimuose.
Teko redaguoti Petro satyros ir humoro knygeles „Gaidžio skrydis“, „Še tau, kad nori!“, papuoštas Andriaus Deltuvos piešiniais. Jau tada satyriką vadinome „daug žadančiu“. Su juo ne kartą teko karštai pasiginčyti, net pabarti už per didelį jaunatvišką maksimalizmą, nuogą publicistiškumą. Mačiau, kaip jis siekia meninių aukštumų, kaip jo poetinis žodis tampa vis meistriškesnis.
O paskui poetas satyrikas P. Žemkauskas tarsi dingo iš akiračio. Nors almanache „Jaunieji“, periodikoje dar pasirodydavo vienas kitas jo eilėraštis, išėjo pora knygučių vaikams, nuskambėdavo jo tekstais sukurtos dainos, bet poezijos rinkinių – nė vieno. Užtat knygynuose pasirodė romanų trilogija, trys apysakų knygos.
Negaliu nesutikti su poeto humoristo Rimanto Kluso priekaištais Petrui, kam jis apleido satyros ir humoro dirvonus. Todėl maloniai nudžiugino nauja (dvidešimtoji!) Petro Žemkausko knyga „Erškėčiai prieš varškėčius“. Šiame rinkinyje dar labiau sustiprėjęs poeto sąmojis, praturtinęs meninių išraiškos priemonių, tobulai įsimiklinusi meistro ranka. Tikiuosi, kad skaitytojai patirs gero ūpo pliūpsnį ir liks dėkingi autoriui, jau įkopusiam į tikrąją amžiaus brandą – aštuoniasdešimt penktuosius gyvenimo metus.
Nuotraukoje: Knyga „Erškėčiai prieš varškėčius” ir jos autoriaus, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Petro Žemkausko draugiškas šaržas, kurį sukūrė dailininkas
Algimantas Snarskis (laikraštis „Ūkininko patarėjas”)