Liepos mėnesio viduryje dienraštis „Respublika“ išspausdino Olavos Strikulienės rašinį „Metas naikinti knygas“, kuriame buvo teigiama: “Kultūros ministras Šarūnas Birutis ketina optimizuoti šalies bibliotekų tinklą. Panaikinti gyvenviečių ir miestelių bibliotekas, o knygas miestelių bei gyvenviečių skaitytojams vežioti. Be to, Š.Birutis nusprendė, kad mokyklų ir viešosios bibliotekos dubliuojasi, todėl mokyklų bibliotekėles labai prasminga panaikinti. Tetriumfuoja apskričių bibliotekos. Anot Š.Biručio, turtingai aprūpintos knygomis.(…)
Iš provincijos išmušami paskutiniai stulpai, kurių įsitvėrusi ji dar gali dvasiškai išsilaikyti. Telieka laikytis už pievoje įbesto ganomos karvės grandinės kuolo. Bent žalmargei tas į žemę įbestas, akmeniu įkaltas kuolas yra pats stabiliausias. Bet už ko dvasiškai laikytis provincijos žmogui. Tokiam pačiam kaip ir Lietuvos gyventojui, spoksančiam pro Pašilaičių ar Žirmūnų balkoną. Kodėl kažkoks trumpalaikis kultūros ministras nusprendžia, kad kaimui knygos nereikia. O jei dar reikia, tai knyga jį pasieks sudėtingai. Logistikos priemonėmis. Kaip medikų „greitukė“.
Dėl tokių laikraščio teiginių Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis visuomenei taip paaiškino:
„Publikacijoje „Metas naikinti knygas“ išsakytos mano vardu mintys prieštarauja mano įsitikinimams ir kultūros politikai. Manau, kad dienraštis turėtų atsiprašyti kultūros ir visos Lietuvos žmonių už sąmoningą dezinformavimą ir kenkimą. Niekada su straipsnį rašiusia žurnaliste nebendravau ir interviu nedaviau, be to matau, kad straipsnyje nėra nei vienos mano citatos, o tai verčia manyti apie sąmoningą siekį pakenkti, suteršti ar pažeminti mane, kaip ministrą“ .
Po rašinio „Metas naikinti knygas“ praėjus 15 dienų, rugpjūčio 1-ąją „Respublika“ trečiajame puslapyje po rubrika „Dienos tema“ išspausdino Danutės Šepetytės išskirtinį interviu „Ministras mėgsta provokacija, kultūra – nelabai“ su Šarūnu Biručiu.
Įdomus pokalbis prasideda tokia įžanga:
„Kultūros ministro Šarūno Biručio kalba apie bibliotekų optimizaciją sujudino ne vien tik bibliotekininkų bendruomenę. Juk optimizuojant vieną ar kitą struktūrą žmonės buvo atleidžiami iš darbo, juk optimizuojant švietimo sistemą buvo naikinamos kaimo mokyklos, juk jau dabar mūsų akyse išgaruoja iš žemėlapio tai viena, tai kita savivaldybės biblioteka. Ne veltui optimizuoti, lietuvio samprata, yra ne kas kita kaip mažinti, braukti, naikinti. „Respublikoje“ išspausdintą nuomonę ministro siūlomos optimizacijos tema šis užprotestavo. Tačiau, kaip paaiškėjo, ministras mėgsta provokacijas.“
Po to – keturiolika žurnalistės pateiktų klausimų ir tiek pat Lietuvos kultūros ministro atsakymų. Viskas suprantama ir aišku, net ir „provokacijų“ potekstė…
Gerai, kad „Respublika“ su ministru taip, „taikiai” baigė tą „knygų naikinimo metą“… Tačiau nesuprantama, kodėl, kaip sovietiniais laikais, kai niekas niekada „neklysdavo”, šiadieninė mūsų žiniasklaida irgi nenori prisipažinti, kad suklydo, ne taip suprato ir …atsiprašo tų, kurios įžeidė, o svarbiausia – savo skaitytojų, klausytojų, žiūrovų?
Dailininko, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys