25. Atidaryta Artūro Morozovo fotografijų paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“

Agnė Zalanskaitė, UAB ,,Augti”

Kadaise aukšta mūrine tvora aptvertame pastate, kuriame buvo Vilniaus internatinė mokykla, o dabar įsikūrusi parodų erdvė „Istorijų namai“ atidaryta  buvusio ,,Kauno dienos” fotografo Artūro Morozovo paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave“. Iš sostinės ši ekspozicija atkeliaus ir į Kauną.  Parodos atidarymas ,,Ąžuolyno” bibliotekos salėje įvyks kovo 7-ąją.

Parodos iniciatoriai  – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“. Atidarymo vakare dalyvavo globėjų šeimos, kurių kasdienybę savo nuotraukose atspindėjo parodos autorius Artūras Morozovas.

„Paroda  kviečia mus pažvelgti į globojamų vaikų ir juos priėmusių šeimų pasaulį. Tai ne tik fotografijos – tai tikros istorijos, emocijos, prisiminimai ir gyvenimo pamokos, kurios atskleistos su didžiuliu jautrumu ir pagarba. Šios fotografijos mums primena, kaip svarbu yra suteikti meilę, globą ir saugumą tiems, kuriems to labiausiai reikia“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, fotografijų paroda „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik graži meninė iniciatyva, bet ir labai svarbus kvietimas kiekvienam iš mūsų pagalvoti apie tėvų globos netekusių vaikų kasdienybę, gerovę bei jų šviesesnės ateities galimybes.

Pastaraisiais metais fotoaparatą dažnai į tėvus ir vaikus, jų santykį nukreipiantis fotografas A. Morozovas teigia, kad fotografijos, kuriose galima matyti nenupudruotus, tikrus žmones, jų santykį, kasdienybę, namus, suvirpina žiūrovų širdis. Tokie fotografijos momentai pasirodė svarbūs ir projektą inicijavusiai „Vaikai yra vaikai“ projekto komandai.

„Vykau į Šilalę, pas Sigitą ir Soaresą. Tai lietuvės ir brazilo šeima, auginanti du berniukus. Vieną biologinį, kitą – jau keletą metų globojamą. Nedrąsiai užėjau, nes nežinojau, kaip pradėti kalbą, ar galima atvirai visko klausti. Pradžioje net nesupratau, kuris vaikas yra globojamas. Namuose, kaip, beje, ir kitose aplankytose šeimose, vyravo toks įprastas veiksmas, bendravimas, maisto gaminimas. Teliko stebėti ir retkarčiais nuspausti fotoaparato mygtuką. Išėjau į lauką, pradėjau stebėti namų gyvenimą pro langą. Šeima, rodos, sugrįžo į vidinį branduolį, pradėjo bendrauti tarpusavyje. Tokia nuotrauka ir išėjo – tarsi žvelgianti į natūralų gražų namų vyksmą, nesudrumstą prašalaičio“, – apie savo patirtį fotografuojant globėjų šeimas pasakoja fotografas Artūras Morozovas.